LR Prezidento patarėjai Utenoje susitiko su žemdirbiais

Gruodžio 10 d. Utenoje lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda. Vieni iš patarėjų – Aplinkos ir infrastruktūros grupė, kuriai vadovauja LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič – susitiko su Utenos apskrities žemdirbiais bei žemdirbių savivaldos lyderiais, kuriems atstovavo LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Taikiklyje – tiesioginės išmokos

Pasak LR Prezidento vyriausiojo patarėjo J.Neverovič, Prezidentūros pagrindinis uždavinys žemės ūkio srityje yra padaryti viską, kas įmanoma, kad Lietuvai skiriamos ES tiesioginės išmokos (TI) būtų didesnės nei numatyta naujojo laikotarpio projekte.

„Šią savaitę Briuselyje vyks ES Vadovų Tarybos pasitarimas ir Prezidentas pateiks argumentuotą nuomonę, kad sprendimas šalims skirti skirtingas TI yra neteisingas, kad taip elgtis nesąžininga ir laisvosios ekonomikos sąlygomis nepagrįsta. Prezidentas labai vertina LR ŽŪR paramą siekti šio tikslo“, – sakė J.Neverovič.

„Lauksime Prezidento gruodžio 12 d. Briuselyje, tikimės, kad jis suras laiko užsukti į Lietuvos Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) organizuojamą akciją, skirtą priminti ES vadovams, kad mes neužmiršome jų pažadų sudaryti vienodas konkuravimo sąlygas bendrojoje ES rinkoje“, – kvietė LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus.

 

Ydingą tvarką reikia keisti

 

A.Svitojus apžvelgė pastaraisiais metais išplėtotą LR ŽŪR tarptautinę veiklą ir aktyvų bendradarbiavimą ne tik su Baltijos, bet ir su Trijų jūrų regiono šalių žemės ūkio rūmais ir žemdirbių savivaldos organizacijomis.

„Kodėl svarbus tarptautinis bendradarbiavimas? Todėl, kad vienos šalies balsas girdimas mažiau, nei keleto šalių. Štai praėjusią savaitę Vilniuje LR ŽŪR surengė tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvavo net 8 ES šalių žemės ūkio rūmų ir žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai, derinome savo nuomones, planavome tolimesnius veiksmus, pasirašėme bendradarbiavimo memorandumą. Štai, ir gruodžio 12 d. Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmų inicijuota protesto akcija Briuselyje, prie kurios prisijungia Čekijos ir Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacija – ilgalaikio ir nuoseklaus LR ŽŪR tarptautinės veiklos darbo rezultatas, – konstatavo A.Svitojus.

LR ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį, kad yra daug taisytinų reikalų ir vidaus rinkoje.

„Žemės ūkiui skiriamos ES ir valstybės lėšos turi būti naudojamos atsakingiau. Akivaizdu, kad iki šiol santykinai daugiau paramos sulaukdavo stambiausieji, stipriausieji ūkiai. Šią problemą tarptautinėje konferencijoje Vilniuje akcentavo ir Europos Komisijos atstovas I.Boot. Jo išvada tokia – ydingą tvarką reikia keisti, naujojo finansavimo laikotarpio metu taip negali būti“, – pabrėžė A.Svitojus.

J.Neverovič akcentavo, kad Prezidentas remia ŽŪM veiksmus, kuriais siekiama remti smulkesnius ūkininkus.

„Mes atlikome analizę ir įsitikinome, kad neproporcingai daug lėšų gauna stambieji ūkininkai, o smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos tenka neproporcingai mažai. Tai reikia taisyti ir džiaugiamės, kad dabar ŽŪM tuo užsiima“, – sakė J.Neverovič.

Prezidento vyriausiasis patarėjas konstatavo, kad šalyje yra pakankamai reikšminga grupė labai stambių ūkių, uždirbančių įspūdingus pelnus. Paradoksalu, kad būtent tokių ūkių savininkai labiausiai ir priešinasi pasiūlymams sulyginti mokesčius ir keisti paramos teikimo tvarką.

 

Smulkiųjų vargai

 

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas J.Neverovič ir narė Agnė Jakštienė bei ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė išklausė ir užsirašė ūkininkų pastabas ir pasiūlymus.

Užpališkis smulkusis ūkininkas Kęstutis Šileikis sakė, kad jo kaimynai smulkieji ūkininkai šįmet pardavė paskutines karves ir išgyvena tik gaudami tiesiogines išmokas.

„Ne savo valia jie nebegalėjo ūkininkauti nuostolingai, o dabar dar norima iš jų atimti ir tiesiogines išmokas. Gerai, atimkite, nuvarykite juos nuo žemės, bet tada valstybė jiems turės mokėti pašalpas. Ar tai – išeitis?“, – klausė K.Šileikis.

Ūkininkas papasakojo apie jo sūnaus bandymus pradėti ūkininkauti, perimti iš tėvo ūkį. Pabandė, tačiau kaip tik dėl šios priežasties jaunasis ūkininkas prarado galimybę gauti ES paramą.

„Pritrūko balų. Jeigu jis būtų ūkį nusipirkęs, tada paramą būtų gavęs. Padovanojau – paramos negavo. Dabar sūnus gyvena ir dirba mieste“, – pasakojo K.Šileikis.

 

Smūgis jauniesiems

 

Jaunųjų ūkininkų problemas taikliai ir argumentuotai pristatė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė Datkūnienė. Ji atkreipė Prezidento patarėjų dėmesį į ūkininkų kartų kaitos problemą.

„Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį (nuo 2008 m.) jaunųjų ūkininkų sumažėjo daugiau nei perpus. Kokia priežastis? Per maža dėmesio jauniems žmonėms ir per maža, nemotyvuojanti, parama pradedantiems ūkininkauti jauniems žmonėms“, – sakė L.M.Datkūnienė.

Jaunoji ūkininkė pristatė šįmet susidariusią paradoksalią situaciją, kai jaunieji ūkininkai teikė paraiškas paramai gauti pagal Kaimo plėtros programą.

„Priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo taisyklės buvo patvirtintos šių metų vasario 7 d., tačiau dabar, iki paraiškų teikimo termino pabaigos likus dviems dienoms, taisyklės buvo pakeistos. Ir ne bet kaip pakeistas – vienas punktas pakeičiamas iš esmės prieštaraujančiu punktu. Klausėme ŽŪM specialistų – kodėl taip? Paaiškino, kad pasikeitė ES reglamentas. Kada pasikeitė? Ogi 2017 – aisiais! Kaip pavadinti tokį jų darbą?“, – dėl valdininkų atsakomybės trūkumo piktinosi L.M.Datkūnienė.

O kas grąžins jaunųjų ūkininkų išleistas lėšas paraiškoms pildyti ir kompensuos laiko praradimą?

 

Kooperatyvo gyvybingumo sąlyga

 

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys pieno gamintojas  Arūnas Kudrevičius sakė baigiantis išsekti tiek finansiškai, tiek emociškai, nes beveik visą dešimtmetį reikėjo ne tik pinigus, bet ir savo gyvenimą paaukoti nuo akcinių bendrovių puolimų ginant pirmąją šalyje kooperatinę pieno perdirbimo įmonę. Matyt tokios patirties užgrūdintas ūkininkas sakė:

„Kai kurie ūkininkai nori, kad valstybė kooperatyvų investicijoms skirtų  100 proc. projekto lėšų. Nepritarkite. Jeigu ūkininkas neinvestuos į kooperatyvą savo lėšų – toks kooperatyvas nebus gyvybingas“.

 

Užstrigę ketinimai

 

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys paminėjo išskirtinę Lenkijos patirtį vystant kooperaciją.

„Lenkijoje žemės ūkio pagrindas yra šeimos ūkis. Lietuvoje stambieji ūkininkai su ironija vertina kooperaciją, esą, ką man veikti kooperatyve, kuriame yra daug smulkesnių ūkininkų nei esu aš. Štai toks keistas supratimas, toks mentalitetas“, – sakė V.Šližys.

Ūkininkas priminė valdžios pradėtus ir užstrigusius ketinimus dėl trumpųjų maisto grandinių skatinimo.

„Lenkijoje trumposioms maisto grandinėms gyvuoti sudarytos visos sąlygos, skiriama parama. Todėl ji ir puikiai gyvuoja. Lietuvoje finansų ministras paaiškino, kad parama tokiems dalykams prapuls, kad ja pasinaudos sukčiai. Tuo bandymas ir baigėsi“, – stebėjosi V.Šližys.

Ūkininkas užsiminė ir būtinybę gerinti ūkininkų įvaizdį. Kaip tai padaryti? Daugiau viešai skelbti apie ES paramą kitose šalyse, kad lietuviai vartotojai suprastų, kad parama ūkininkams yra ir parama ir vartotojams. Tiesa, susitikime su LR Prezidento patarėjais būta ir absurdiškų kalbų apie ūkininkų įvaizdžio gerinimą. Pavyzdžiui, nuskambėjo kurioziški prašymai pažaboti kritiškai apie ūkininkus rašančią žiniasklaidą, ją uždrausti, kažkaip apriboti. Tarsi LR Prezidentas turėtų tokių galių.

Pažadėjo įsigilinti

 

LR Prezidento vyriausiasis patarėjas J.Neverovič pažadėjo, kad susitikime ūkininkų išsakytos problemos ir pasiūlymai bus atidžiai nagrinėjami, pasitelkus Žemės ūkio ministerijos specialistus. O tokio pobūdžio susitikimai bus rengiami ir kituose šalies regionuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.