ŽUR Naujienos

LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus: „Išbandymai mus sustiprina“

163Peržiūrų

Nors LR ŽŪR XIX – asis suvažiavimas skirtas pasverti 2019 – ųjų darbus, tačiau pandemija užgožė daug buvusių įvykių. Todėl ir pokalbis su LR ŽŪR pirmininku Arūnu Svitojumi pasuko nuspėjama kryptimi.

Išsamiai 2019 – aisiais nuveiktus darbus bei su pagrindine šalies žemdirbių organizacija susijusius įvykius pristatėte suvažiavime, o dabar pabandykite išskirti kelis svarbiausius, esminius praėjusio laikotarpio akcentus.

LR ŽŪR veikla per šį laikotarpį tikrai buvo intensyvi. Ir ypač išsiskyrė gerąja prasme tarptautiniai ryšiai. Patikėkite, šiais laikais negalima sėdėti namuose ir tikėtis, kad užsidarę mes ką nors pasieksime. Tai šia prasme LR ŽŪR tarptautinę veiklą trumpam pristabdė tik pandemija, karantinas, tačiau labai greitai tiek mes, tiek Briuselis suskubo tiesioginį bendravimą pakeisti nuotoliniu. Be to, 2019 – aisiais LR ŽŪR surengė daug tarptautinių renginių bei konferencijų, kuriose dalyvavo naujųjų ES narių atstovai. Esu įsitikinęs, kad tokie renginiai labai padėjo ir padeda Lietuvai kaip ES narei sėkmingiau derėtis dėl dalyvavimo Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje.

LR ŽŪR veiklą kooperacijos srityje vainikavo praėjusią savaitę Seime papildytas Kooperatyvų įstatymas. Patikėkite – ne atsitiktinai akcinės perdirbimo įmonės taip agresyviai priešinosi mūsų pasiūlymams. Tačiau mūsų pateikti argumentai buvo stipresni.

Zur.lt skaitytojai būtų nusivylę, jeigu šį trumpą interviu skirtume tik prisiminimams apie 2019 – uosius. Todėl peršokime į 2020 – uosius. Pandemija. Ar tikėjotės, kad karantinas užtruks tiek ilgai?

Esu veterinarijos gydytojas, todėl šioje srityje turiu žinių, kurios man leido manyti, kad taip lengvai iš koronaviruso gniaužtų neištrūksime. Jau pirmosiomis dienomis sakiau, kad neturime teisės žaisti su ugnimi.

Sakoma, kad žmonija juokdamasi atsisveikina su savo praeitimi. Tačiau yra ir kitas posakis: „Šypsokitės šiandien, nes rytoj bus blogiau“. Taigi ar pandemijos pasekmes persirgsime jų net nepastebėję, ar jos mums, užsiimantiems žemės ūkiu, negailestingai tvos kitu galu?

Manau, dar ne visos šalys suprato, kas vyksta, kai kurios vis dar tikisi, kad COVID-19 pasitrauks pats. Netiesioginis poveikis žemės ūkiui bus, juk padidėjo nedarbas, kai kurios nišos rinkoje sugriuvo, taigi vienaip ar kitaip pandemijos sukelti ekonomikos svyravimai pasieks ir žemės ūkį. Turime tai žinoti ir ruoštis. Manau, valstybių vadovai turėtų atsakingai numatyti galimas pasekmes, numatyti maisto produktų rezervus ar nors garantuotas galimybes prireikus jais apsirūpinti.

Nors COVID – 19 neuždarė sienų eksportui bei importui, tačiau daugelis bene pirmą kartą savo kailiu pajautė, kokia yra svarbi vidaus rinka. Ar visus rezervus išnaudojame? Turiu galvoje ne tik perdirbėjus, bet ir ūkininkų galimybes pasinaudoti trumposiomis maisto produktų grandinėmis.

Karantino patirtis – daugiau dėmesio skirti vidaus rinkai. Nors buvo šiek tiek trikdžių prie valstybių sienų, tačiau net jeigu jų nebūtų, pamatėme trumpųjų maisto grandinių galimybes. Ir ne tik maisto – štai neseniai bendravau su kaimo verslininkais, kurie anksčiau nei valdžia sureagavo – suprato, ko rinkoje labai trūks ir pradėjo siūti apsaugos kaukes. Kiti dejavo, kad sunku išsilaikyti, kad niekas nebeperka įprastų prekių, o tie žmonės pradėjo gaminti prekes, kurias vartotojai tuoj pat nupirkdavo. Kai Lietuvoje kaukes pradėjo gaminti ir kiti – tie žmonės sumanė patobulinti kaukių dizainą ir jas pasiūlė kitų šalių vartotojams. Dabar tie žmonės kaukes tiekia garsiai Paryžiaus firmai. Štai ką galima pasiekti dirbant mobiliai ir reaguojant į situacijas. Tai pavyzdys, kuris rodo, kad išbandymai žmones sustiprina.

Artėja Seimo rinkimai. Šią kadenciją žemdirbiai turėjo kaip niekada daug savo atstovų. Ar visada Seimas išgirsdavo žemdirbių balsą?

Deja, tikėjomės daugiau. Gal todėl, kad daugiau tikėjomės ir atrodo, kad galėjome pasiekti daugiau. Blogai, kad Žemės ūkio ministerijoje nepavyko išsaugoti darbų tęstinumo. Pasikeitė net trys ministrai ir visi buvo labai skirtingi. Be to, pasikeitė ne tik ministrai, bet keitėsi ir viceministrai bei apskritai komandos. Ir tų komandų idėjos labai skyrėsi. Štai ūkininkas jau patiki ministru, planuoja, o gal net imasi naujų investicijų, tačiau ministras pasikeičia ir kartu su juo pasikeičia ministerijos strategija. Kas kompensuos nuostolius? Kitą kartą tas ūkininkas jau netikės ministro iniciatyva, neskubės. Prisiminkite ŽŪM idėjas dėl melioracijos sistemos, vadinamųjų vaučerių, o kur dar Baltojoje knygoje surašyti planai?

Ko palinkėtumėte žemdirbiams ir žemės ūkio institucijų vadovams?

Pirmiausia – stabilumo. Tolerancijos ir atsakomybės.

X