Vartant išlikusius LR ŽŪR tarybos posėdžių protokolus radome ir 1997 m. gegužės 21 d. tarybos posėdžio protokolą, kurio metu, remiantis Valdininkų įstatymo 16 str., iš LR ŽŪR tarybos atšaukiami: V.Knašys, A.Svitojus, V.Drūlia ir M.Treinys. Taigi dabartinis LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo šiai organizacijai žengiant penktuosius – šeštuosius metus, stiprėjant, vis dar ieškant savo vietos atkurtoje valstybėje.
dr. A.Svitojus (LR ŽŪR pirmininkas nuo 2017 m. ) dalijasi prisiminimais.
1997 – aisiais Žemės ir miškų ūkio ministerijoje (ŽMŪM) dirbau valstybės sekretoriumi. Buvo tokios pareigos. Man tekdavo Vyriausybei pristatyti ŽMŪM parengtus projektus, dokumentus, kitas medžiagas. Ministras buvo politinis atstovas Vyriausybėje, o valstybės sekretoriui tekdavo ūkiniai, konkretūs ekonominiai ministerijos klausimai.
Prisimenu diskusijas su tuometiniu žemės ir miškų ūkio ministru V.Knašiu, kai formavosi mintis LR ŽŪR skirti žemdirbių švietimo funkcijas. Prisimenu, buvo planuojama, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba turėtų būti pavaldi būtent LR ŽŪR. Aš maniau, kad toks pavaldumas būtų logiškas. Dar prisimenu aštrokas diskusijas su tuometiniais politikais ruošiantis LR ŽŪR įstatymo priėmimui. Buvo priešininkų, tačiau lėmė labai svarbi prie LR ŽŪR atkūrimo prisidėjusių V.Knašio bei M.Treinio ir kt. įtaka, logiški argumentai.
Prisimenu ir dalyvavimą LR ŽŪR tarybos posėdžiuose, susitikimus ir diskusijas su LR ŽŪR pirmininku prof. Antanu Stancevičiumi ir direktoriumi Romu Kaunu. Jie buvo dažni svečiai mano kabinete ministerijoje.
Prof. A.Stancevičius mano atmintyje išliko kaip itin šviesi asmenybė, mokslininkas, degęs idėja įtikinti valdininkus ir politikus, kad žemdirbių savivalda valstybei yra labai svarbi. Tai buvo laikas, kai profesorius nuolat turėjo apie tai kalbėti. Kodėl? Nors valstybės nepriklausomybė buvo atkurta, tačiau valdžios įstaigose netrūko valdininkų – biurokratų, kurie neįsivaizdavo, kad štai valdžios atstovams gali tekti atsisakyti dalies funkcijų ir jas patikėti žemdirbių savivaldai. Ir tokia nuomonė, nepaisant vadovų pasikeitimo ministerijoje, buvo palyginti gaji. Prisimenu, neretai tekdavo ieškoti diplomatinių sprendimų. Paradoksalu, kad LR ŽŪR augimo pavydėjo ir kai kurios ūkininkų organizacijos arba jų vadovai. Dabar, iš laiko perspektyvos, galima vertinti daugelio tuometinių tiek ŽMŪM, tiek ŽŪR, tiek įvairių žemdirbių asociacijų vadovų veiksmus, kai jie užimdavo aukštas pareigas ŽMŪM ar kitose valdžios struktūrose. Padariau išvadą, kad labai daug priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių – neretai žmogus vienaip kalba vadovaudamas žemdirbių organizacijoms ir kitaip, kai patenka į valdžią. Kažkodėl iki šiol gaji valdžios baimė, kad LR ŽŪR iš jos gali atimti svarbias funkcijas, į mus žiūrima su įtarumu. Gerų perspektyvų siekianti valdžia kaip tik galėtų labai sėkmingai išnaudoti bendradarbiavimą su LR ŽŪR. Gal trūksta noro suprasti, trūksta istorinių žinių, gal siekiama tik taktinių, bet ne strateginių tikslų? Mes neišradinėjame dviračio – su žemdirbių savivaldos organizacijomis glaudžiai bendradarbiaudama Vakarų Europos šalių valdžia pasiekia puikius rezultatus. Manau, kad yra puiki galimybė prie tokio bendradarbiavimo sugrįžti LR ŽŪR švenčiant 95 – ąsias įkūrimo ir 30 – ąsias atkūrimo metines. Juo labiau, kad kai kurios problemos kartojasi arba tiesiog jas reikia spręsti nuolat.
