ŽUR Naujienos

LR ŽŪR taryba: apie godumą ir sąžinės praradimą

Jau įprastu nuotoliniu būdu LR ŽŪR tarybos nariai aptarė aktualijas, tarp kurių – numatė jau ne nuotolinio, o kontaktinio LR ŽŪR XX – ojo suvažiavimo datą, vietą ir darbotvarkę, numatė pagrindinės šalies žemdirbių organizacijos 95 – erių metų jubiliejaus minėjimo datą ir vietą, aptarė Statuto tobulinimo niuansus, o daugiausia laiko skyrė aptarti Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) inicijuotą diskusiją dėl LR ŽŪR įstatymo keitimo. Posėdyje dalyvavo Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Įstatymo keitimo priežastys

Daug kas tikėjosi aštrios diskusijos dėl Seimo KRK pasiūlymo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) parengti LR ŽŪR įstatymo pakeitimo projektą, juk tai būtų tarsi valdžios kišimasis į  95 – erių metų (atmetus SSSR okupacijos metus) veiklą tęsiančios žemdirbių organizacijos savarankiškumą. Be to, tai būtų precedento neturintis atvejis ES, kuris susilauktų gal net tarptautinio atgarsio, nes LR ŽŪR yra aktyvi Vyšegrado šalių žemės ūkio rūmų veiklos grupės dalyvė. Tačiau LR ŽŪR tarybos nariai diskutavo palyginti ramiai, nes buvo akivaizdu, kad tiesa yra jų pusėje. Ir sąžinė.

LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus diskusiją pradėjo atvirai įvardindamas tikruosius kišimosi į LR ŽŪR veiklą iniciatorius – organizacijas, kurios pasitraukė iš LR ŽŪR, kai jų atstovai pralaimėjo LR ŽŪR pirmininko rinkimus ir galutinai suprato, kad per šią pagrindinę šalies žemdirbių organizaciją nepavyks siekti savo siaurų ir neretai net gėdingų interesų. Taikliausiai tų žmonių siekius apibūdino Česlovas Tallat-Kelpša – vienas iš ilgiausiai LR ŽŪR veikloje dalyvaujančių tarybos narių, beje, tarpukario LR ŽŪR direktoriaus agronomo Jono Tallat- Kelpšos vaikaitis.

Uždirbo daug, bet kišo ranką į valstybės kišenę

„Deja, pagrindinė Seimo KRK nariams pakišusių idėją keisti LR ŽŪR įstatymą priežastis yra ne geranoriškas noras, bet godumas, vis dar likęs siekis iš valstybės išpešti kuo daugiau pinigų pasinaudojant Žemės ūkio rūmais. Nemalonu apie tai kalbėti, bet apie šią priežastį reikia kalbėti atvirai ir garsiai. Štai pandemijos metu valstybė skyrė paramą nukentėjusiems nuo Covid. Kai kam tikrai reikėjo tokios paramos, bet tikrai ne visiems. Štai grūdų augintojų asociacija net didžiuojasi „išsimušusi“ tokią paramą, tačiau juk visi žino, kad būtent grūdų augintojai dėl Covid nenukentėjo, o 2020 – aisiais pabrangus grūdams net uždirbo iki tol neregėtai daug pelno. Tačiau nesigėdyta lįsti į valstybės kišenę ir imti pinigus, kurie buvo skirti patyrusiems didžiausius nuostolius. Ir štai tokie žmonės piktinasi, kad Žemės ūkio rūmai nepritaria tokiems gėdingiems jų siekiams“, – nusivylęs buvusiais kolegom sakė Č.Tallat-Kelpša.

Tokia buvo ketinimų keisti LR ŽŪR įstatymą vertinimo įžanga. „Nejaugi tikimasi, kad pakeitus įstatymą mes paminsime mano paminėtus sąžinės principus? To juk neįmanoma reguliuoti įstatymais. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad politikams net naudinga tokia žemdirbių nesutarimų situacija. Jeigu politikai tikrai siektų pakeisti susidariusią padėtį, tai jie galėtų tai pasiekti labai paprastai – pareikalauti, kad žemdirbių organizacijos bet kokiais svarstomais klausimais pateiktų vieną suderintą nuomonę. Jeigu nepateikiama tokia nuomonė, tai ir nėra jokio sprendimo. Be to, politikai neturėtų pasiduoti demagogiškiems ir gėdingiems pasiūlymams“, – patarė Č.Tallat-Kelpša.

Seimo KRK pirmininkas V.Pranckietis po Č.Tallat-Kelpšos pasisakymo pridūrė: „Dabar jaučiuosi taip, tarsi Česlovas būtų perskaitęs mano konspektus“.

Be kita ko, vertėtų pridurti, kad ir pirmasis atkurtų LR ŽŪR pirmininkas prof. Antanas Stancevičius nuolat primindavo, kad LR ŽŪR neturi ginti latifundinių, t.y. stambių žemės ūkių interesų, nes tokie ūkiai ne tiek padeda, kiek net kenkia tvaraus žemės ūkio plėtrai.

Pasiūlė viešą diskusiją

LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė tarybos nariams pateikė teisinį pasiūlymo keisti LR ŽŪR įstatymą vertinimą.

Bendra išvada – LR ŽŪR nariai neteikė pasiūlymų veikiantį įstatymą tobulinti, o savanoriškam žemdirbių savivaldos organizacijų susivienijimui, kokie yra LR ŽŪR, pagal LR Konstitucijos 35 str., kuris akcentuoja asociacijų laisvę, jokia kita institucija negali vienašališkai kištis į asociacijos veiklą.

Jau nekalbant apie Visuotinos žmogaus teisių deklaracijos normas.

„LR ŽŪR pirmininkas A. Svitojus šių metų gegužės 7 d. raštu kreipėsi į Seimo KRK prašydamas atšaukti nutarimą ir inicijuoti viešą diskusiją dėl reikalingumo keisti LR ŽŪR įstatymą, bei paskelbti konkrečius asmenis ir tikrąsias tokio siekio priežastis bei paskelbti galimas pasekmes“, – informavo A.Žliobaitė.

„Demokratinė“ stambiųjų ūkininkų svajonė

LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasitelkė ironiją: „Priežastis labai banali – iš LR ŽŪR pasitraukusios asociacijos norėjo LR ŽŪR veikloje turėti išskirtines sąlygas, t.y. sprendimus priimant turėti daugiau balsų nei kitos asociacijos. Laikantis tokios taktikos, pavyzdžiui, Seime daugiau balsų turėtų būti suteikta turtingiausiems parlamentarams. Neturi pinigų – užsičiaupk. Štai kokios demokratijos jie siekia“.

Kita vertus galima suprasti, jeigu siūlymus keisti įstatymą teiktų LR ŽŪR nariai, o LR ŽŪR taryba jų siūlymus ignoruotų. Tačiau juos teikia kitų organizacijų atstovai.

„Lieka tik stebėtis, kad Seimo KRK kreipia dėmesį į tokius pasiūlymus. Tos organizacijos pasirinko kritikavimo taktiką ir kritikuos ar mes priimsime kokius nors sprendimus, ar jų nepriimsime“, – svarstė A.Baravykas.

Nesutarimų priežastys

LR ŽŪR tarybos narys Algis Gaižutis priminė, kad LR ŽŪR įstatymas priimtas pirmojo atkurtų LR ŽŪR pirmininko, prof.  A.Stancevičiaus pastangomis.

A.Gaižutis priminė kaip prof. A.Stancevičius priešinosi tuometinių politikų sprendimui Konsultavimo tarnybą steigti ne prie LR ŽŪR, bet jos steigėjais (šalia ŽŪM) paskirti LŪS ir LŽŪB.  Todėl pastarosios dvi organizacijos iki šiol jaučiasi išskirtinėmis ir reikalauja, kad visur jiems turi būti teikiama pirmenybė.

„Politikų skatinami jie tikėjosi užvaldyti ir LR ŽŪR ir siekti savo egoistinių interesų. Daugelis politikų nežino štai tokių niuansų, todėl pasiduoda emocijoms“, – sakė A.Gaižutis.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pridūrė: „Liūdna, kad politikai labiau girdi ne tuos, kurie ieško dialogo, naudoja argumentus, o tuos, kurie demagogiškai rėkia, nieko konkretaus nesiūlo – tik visiems kelia reikalavimus“.

Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovas Donatas Montvila pastebėjo, kad konkurentai susirūpinę ne LR ŽŪR dabartimi ir ateitimi: „Pastebėjau, kad mus kritikuojantys nuolat akcentuoja pinigų trūkumą. Kiek valstybė paramos beskirtų, tiek jiems neužteks. Kodėl į tokius veikėjus politikai įsiklauso –  ar tai valstybinis požiūris? Aš siūliau ieškoti kompromisų, tačiau dabar manau, kad kai kuriems veikėjams yra naudinga, kad žemdirbiai susipriešino“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis akcentavo, kad kiekviena dirbanti organizacija turi trūkumų.

„Jų yra ir LR ŽŪR, tačiau tai yra mūsų, LR ŽŪR narių reikalas. Mes niekam neprimetame savo nuomonės. O dabar bandoma mums primesti kažkieno siūlymus. Idėja ką nors keisti turi ateiti iš mūsų, o ne iš politikų ar valdininkų“, – sakė S.Daniulis.

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovas Algirdas Valaiša paragino vertinti objektyvius argumentus, o ne interesus, ambicijas.

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius LR ŽŪR tarybos veikloje dalyvauja per 20 metų.

„Stambiesiems ūkininkams nepavyko užvaldyti LR ŽŪR, todėl ir iškilo dabartinė situacija. Ar teisinga būtų ignoruoti smulkias asociacijas? Tai taip ir pasakykim. Kita vertus, stambieji siekia ir toliau gauti kuo daugiau paramos. Ar tai teisinga? Manau, kad neteisinga. LR ŽŪR buvo kuriami kitais tikslais, ne siekti asmeninių interesų. LR ŽŪR palaiko smulkius ir vidutinius ūkius ir tuo mes esame jiems pavojingi“, – labai atvirai paaiškino A.Jasinevičius.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas, LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad jaunieji ūkininkai iš pradžių bandė ieškoti užnugario LŪS, tačiau jaunųjų ūkininkų problemų nenorėjo girdėti: „LR ŽŪR mes sulaukėme dėmesio ir nesavanaudiškos paramos. Mes, jaunieji ūkininkai, tikrai nesiekiame gauti paramą ignoruodami kitus“.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienės nuomone, dabartinė padėtis susidarė dėl visiems žinomo principo „Skaldyk ir valdyk“. Žemdirbių susiskaldymas labiausiai kenkia žemdirbiams, tačiau ar įmanoma susitarti, kai susireikšminę veikėjai pirmiausia siekia naudos tik sau.

Įstatymą reikėtų keisti ne formaliai, bet iš esmės

LR Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis prisiminė, kad jis dalyvavo kuriant LR ŽŪR įstatymą kaip braškių augintojų asociacijos atstovas.

„Prof. A.Stancevičius tada siekė, kad žemdirbiai veiktų vieningai. Kodėl dabar susiskaldę? Manau, dėl pinigų. Jūs patys nurodėte tokią priežastį. Kai kurias LR ŽŪR įstatymo vietas reikia taisyti, pavyzdžiui, nurodančias, kad LR ŽŪR turi dalyvauti skirstant kvotas bei reguliuojant kainas. Džiaugiuosi išgirdęs, kad jūs siūlote patys parengti pataisymus ir manykime, kad šiandien prasidėjo diskusija apie kurią ir sakiau Seimo KRK posėdyje. Raginau ne keisti įstatymą, bet pradėti diskusiją“, – paaiškino V.Pranckietis.

Seimo KRK pirmininkas pripažino, kad LR ŽŪR įstatymo pakeitimai prievarta nebus ir negali būti primetami.

Direktorius Sigitas Dimaitis priminė, kad LR ŽŪR yra asociacijų susivienijimas, kurį sudaro 40 narių (organizacijų) būtent jie ir yra LR ŽŪR, o ne vadovai, ar pastatas K. Donelaičio gatvėje, Kaune.

„Mes stengiamės nepolitikuoti ir valdžios institucijoms nekelti nerealių reikalavimų, kokius pastaruoju metu kelia kai kurios organizacijos, pavyzdžiui, žemės ūkiui papildomai skirti milijardą eurų. Realiai mąstantys supranta, kad tai – neįmanoma ir prie tokių demagoginių reikalavimų neprisidedame“, – sakė S.Dimaitis.

LR ŽŪR direktorius sakė, kad LR ŽŪR įstatymo papildymo projektas jau seniai paruoštas, tačiau jis stringa dėl vienos priežasties: „Stringa dėl valdžios institucijoms nebūdingų funkcijų perdavimo LR ŽŪR. Apie tai kalbėta dar su A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe. Parengėme projektą, bet projektas užstrigo. Taigi įstatymą formaliai galima bet kada pakeisti, bet mes norėtume jį keisti iš esmės, deja nė viena Vyriausybė tokiam žingsniui nesiryžo“.

LR ŽŪR tarybos nariai nutarė organizuoti išsamią diskusiją, kuri turėtų įvykti Kaune, LR ŽŪR salėje.

Be to, LR ŽŪR tarybos posėdyje aptartos LR ŽŪR statuto tobulinimo galimybės. Laukiama LR ŽŪR narių pasiūlymų.

LR ŽŪR XX – asis suvažiavimas ir jubiliejus

LR ŽŪR tarybos nariai nutarė organizacijos XX- ąjį suvažiavimą surengti 2021 birželio 18 d., o LR ŽŪR veiklos 95 – erių metų jubiliejų paminėti 2021 m liepos 2 d. Abu renginiai dėl karantino reikalavimų bus rengiami Kaune, istoriniuose LR ŽŪR.

X