2020 m. gegužės 8 d. LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) tarybos nariai nuotoliniu būdu surengtame posėdyje aptarė labai vėluojantį ir ūkininkų prieštaringai vertinamą paramos šalies žemės ūkiui dėl koronaviruso karantino patiriamų nuostolių projektą. LR ŽŪR taryba su konkrečiais pasiūlymais kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) su raginimu neignoruoti žemdirbių savivaldos organizacijų nuomonių ir skubiai bei iš esmės patobulinti paramos projektą.
LR ŽŪR tarybos nariai diskutavo ir dėl LR ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keitimo įstatymo projekto, bei dėl miško vežėjų transportuojant medieną daromos žalos vietinės reikšmės vidaus (miško) keliams.
LR ŽŪR tarybos sprendimu įsteigtas Sertifikavimo veiklos komitetas, patvirtinti jo nuostatai ir sudėtis. Taip pat pakeista Tarptautinių ryšių bei Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitetų sudėtis.
Karantino patirtis
LR ŽŪR tarybos posėdis prasidėjo nuo darbo reglamento pakeitimo, kad nuotoliniu būdu surengtas posėdis būtų laikomas teisėtu.
Beje, LR ŽŪR tarybos nariai nusprendė, kad ir ateityje – ne visada, bet prireikus, – bus rengiami posėdžiai nuotoliniu būdu esant ne tik ekstremalioms sąlygoms. Taigi karantino metu įgyta patirtis bus naudinga.
ŽŪM vėluoja rengti paramos projektą
LR ŽŪR tarybos nariai aptarė Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) prieš savaitę pristatytą ŽŪM parengtą Valstybės pagalbos ūkininkams ir maisto pramonei siejant su Covid – 19 pasekmėmis projektą.
Posėdžiui vadovavęs LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus prieš aptariant projektą apgailestavo, kad ŽŪM ir šį kartą nesilaikė susitarimo tokio pobūdžio projektus pirmiausia derinti su socialiniais partneriais.
„Deja, ŽŪM labai vėluoja. Štai Latvijos projektui Europos Komisija jau pritarė, o mes projektą dar tik aptariame. Nors mes ministrą raginome nedelsti jau pirmosiomis karantino savaitėmis“, – priminė A.Svitojus.
Kadangi tai vis dar tik projektas, juo labiau, tobulintinas, todėl išsamiai zur.lt skaitytojams jo nepristatysime. Tačiau LR ŽŪR tarybos nariai su projektu susipažino dar prieš posėdį, todėl jų išvados kilo ne ekspromtu, o buvo apgalvotos.
Apie paramos projektą pasakysime tik tiek, kad išskirtos penkios sritys: tikslinė parama pieno gamintojams (numatyta skirti 18,47 mln. EUR), tikslinė parama pieno perdirbimo pramonei, tikslinė parama galvijų augintojams (11,51 mln. EUR), tikslinė parama jautienos perdirbimo pramonei bei tikslinė parama paukštienos ir kiaušinių pramonei. Perdirbėjams paramos suma kol kas nenurodoma – projekte pateikiama tik formulė, pagal kurią ji bus skaičiuojama.
Siauras paramos projekto rengėjų akiratis
LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus pasigedo platesnės ir išsamesnės informacijos apie projekto rengimo tvarką bei argumentų, kodėl ŽŪM išskyrė, žinoma, svarbius, tačiau tik kelis sektorius. Kas jau kas, bet ŽŪM privalo žinoti ir rūpintis ne tik visais žemės ūkio sektoriais, bet ir verslu kaime.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pritarė: „Iš ŽŪM parengto projekto gali susidaryti nuomonę, kad Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė susideda tik iš penkių sektorių. Ir argumentai yra silpni. Pastebėjau labai keistų reikalavimų, bet svarbiausias trūkumas, kad neįvertinti kiti sektoriai. Pavyzdžiui, dėl karantino aplinkybių gėlių augintojų padėtis yra labai prasta, bet jie tylūs žmonės, o ŽŪM tylinčiųjų interesų negina – ŽŪM girdi tik garsiai rėkiančius“.
S.Daniulis stebisi, kad ŽŪM vadovai neperkando pieno perdirbėjų gudravimų. Nors sunku patikėti, kad nesuprato. Tačiau veiksmai – apgailėtini: „Remti reikia ne perdirbėjus, bet pieno gamintojų kooperatyvus. Kad jie sugebėtų tiek sustabdyti pieno tiekimą, jog perdirbėjai pagaliau suprastų, kad be pieno jų valdomos gamyklos yra tik metalo krūva. Dabar perdirbėjams numatyta skirti parama niekaip nepasieks tikslo stiprinti žemės ūkį“.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad ŽŪM labai vėluoja: „Latvijos numatyta pagalbos schema apima gerokai daugiau žemės ūkio sektorių ir jie jau artimiausiomis dienomis paramos projektą pradės įgyvendinti, nes jis jau suderintas su Europos Komisija. Lietuva savo projektą dar tik ruošiasi pateikti Europos Komisijai. Siūlau projektą nedelsiant taisyti – paramos principai turi būti vienodi visoms žemės ūkio sritims. Esmė – patiria ar nepatiria nuostolių!”
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebėjo, kad ŽŪM parengtas projektas apskritai yra ydingas jauniesiems ūkininkams: „Numatyta vertinti ūkininkavimo „istoriją“, tačiau jaunieji ūkininkai neturi tos „istorijos“ ir jie vien dėl šios priežasties negaus paramos. Apskritai ŽŪM turi matyti visus žemės ūkio sektorius, net pačius smulkiausius, nekalbant apie šį kartą užmirštus daržininkus bei sodininkus. Tikrai labai keistas projektas“.
„Galvijų kainos krito ne tik vidaus rinkoje, bet ir eksportuojant, o šis niuansas kažkodėl neįvertinamas. Parama bus skiriama tik už parduodamus perdirbėjams. Be to, kodėl ignoruojami ūkininkai, kurie patys imasi perdirbimo?“, – pastebėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pritarė pasiūlymams išplėsti paramos schemą: „Visi sektoriai turi būti vertinami pagal vienodas taisykles, niekam negali būti teikiamos išimtys“.
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis priminė: „Medienos kaina dėl šios krizės krito 40-60 proc. ir dar kaip niekada anksčiau vėluojama atsiskaityti. Kitas niuansas – iš Baltarusijos plūsta medienos importas. Taigi reikia politinių sprendimų. Be to, ateina laikas smogti kenkėjams – reikia ne tik naudoti chemikalus, bet kenkėjų užpultus medžius reikia kuo skubiau kirsti, tačiau šįmet Seimas uždraudė sanitarinius kirtimus saugomose teritorijose. Jeigu nepakeisime – patirsime daug nuostolių. Kas atsakys už kenkėjų sunaikintus miškus?“.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė primygtinai ragino kuo greičiau ŽŪM priimti sprendimus: „Daržovių augintojai saugomą produkciją už simbolinę kainą parduoda biofabrikams ir kt. Reikia ŽŪM sprendimo, nes produkcija genda. Į keblią padėtį pateko smulkūs ūkiai, iki karantino produkciją tiekę mokykloms ir vaikų darželiams. Jie neturi kitų pirkėjų. Šiek tiek išaugusi prekyba stambiuosiuose prekybos tinkluose praradimų nekompensavo“.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša kolegas ragino neperlenkti lazdos: „Suprantu, kad visi patiriame nuostolių, tačiau visų nuostolių niekas nekompensuos, supraskime, kad valstybė nespausdina pinigų – kiekvienas valstybės skirtas euras yra mūsų visų euras. Mes, žvėrelių augintojai, su krize rinkoje gyvename jau nuo 2014 – ųjų, tačiau subsidijų neprašome. Norime tik tiek – suteikite galimybę pasiskolinti“.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad prekyba pastaruoju metu šiek tiek atsigauna, tačiau, palyginti su 2019 – aisiais siekia tik apie 40 proc.: „Didžiausia problema – esam maitinami tik pažadais, o apyvartinių lėšų labai trūksta“.
LR ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė, kad paramos projektas turėtų būti papildytas, praplėstas: „Su ministru tariamės ir dar tarsimės. Dalis paramos – iš nacionalinių lėšų, todėl būtų galima ir savarankiškiau elgtis. Jeigu delsime, tai gali nutikti ir taip, kad žemės ūkiui pinigų neliks“.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis atkreipė dėmesį, kad dėl paramos žemės ūkiui Seimo KRK posėdžiuose kalbama jau tris savaites, žemės ūkio ministras arba ŽŪM atstovai tiek Seimo narių, tiek žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų nuomones girdėjo, tačiau susidaro įspūdis, kad kalbėta veltui – žemdirbių patarimų ir raginimų ŽŪM tarsi negirdėjo, nes visi siūlymai ir rekomendacijos neįtraukti į planus.
LR ŽŪR taryba parengė labai konkretų kreipimąsi į ŽŪM, nurodydama, kurie žemės ūkio sektoriai patyrė nuostolių dėl koronaviruso karantino ir paragino papildyti numatytą paramos projektą.
Įsteigtas LR ŽŪR Sertifikavimo veiklos komitetas
Informaciją dėl LR ŽŪR Sertifikavimo veiklos komiteto steigimo, jo veiklos nuostatų ir sudėties tvirtinimo pristatė LR ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus.
LR ŽŪR tarybos nariai pritarė pasiūlymui įsteigti Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo veiklos komitetą.
Patvirtinta ir ŽŪR Sertifikavimo veiklos komiteto institucinė sudėtis – 11 narių: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas; VDU Žemės ūkio akademijos atstovas; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas; Kauno bitininkų draugijos atstovas; Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovas; Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovas; Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas; Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovas; Pramoninių uogynų augintojų asociacijos atstovas; Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas. Patvirtinti ir LR ŽŪR Sertifikavimo veiklos komiteto veiklos nuostatai.
Barjeras sukčiaujantiems pienu ir jo produktais
LR ŽŪR tarybos nariai pasitarė dėl LR ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keitimo įstatymo projekto. Nuspręsta šį klausimą išsamiau aptarti vėliau, įsigilinus į Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio padarytą analizę. Be to, LR ŽŪR, po nuotolinių diskusijų ir aptarimų su pieno gamintojais, baigia rengti pasiūlymus dėl minėto įstatymo tobulinimo, kurie bus pateikti ŽŪM.
Kas remontuos miško keliukus?
Į LR ŽŪR kreipėsi ūkininkai, kurie nurodė, kad padidėjus kelių apkrovoms transportuojant medieną neretai sugadinami vietinės reikšmės miško keliai, kuriais nebegali naudotis ūkininkai bei vietiniai gyventojai.
Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823, apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną medienos siuntėjai privalo informuoti prieš vieną darbo dieną, tačiau yra numatyta įvairių išlygų, kai tokios prievolės nelieka.
LR ŽŪR tarybos nariai svarstė apie galimybę pakeisti minėtą įstatymą, papildyti ir pažeidėjams numatyti griežtesnę administracinę atsakomybę.
Tačiau diskutuojant paaiškėjo, kad miško keliai šiuo metu niekam nepriklauso, visi kratosi atsakomybės dėl jų priežiūros ir remonto. Taigi
šią įsisenėjusią problemą reikia spręsti iš esmės, kitaip padėtis nepasikeis.
LR ŽŪR taryba nutarė parengti pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo siekiant nustatyti aiškias pareigas bei atsakomybę miško vežėjams dėl padarytos žalos vietinės reikšmės keliams.
Pasikeitimai LR ŽŪR komitetuose
LR ŽŪR Tarybos nariai patenkino Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prašymą į LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komitetą įtraukti dr. Audrių Kučinską, o pakaitiniu – dr. Alių Pockevičių, taip pat į LR ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto sudėtį įtraukti dr. Audrių Kučinską, o pakaitiniais – Algimantą Lūžą ir Girmantą Gumauską.
