LR ŽŪR tarybos posėdyje nuotoliniu būdu be tarybos narių dalyvavo ir naujasis Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs šio komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Diskusijoje su naujuoju Seimo KRK vadovu LR ŽŪR tarybos nariai išsakė svarbiausius pasiūlymus dėl žemės ūkio politikos, išklausė Seimo KRK pirmininko atsakymus ir taip pradėjo LR ŽŪR pasiūlymų XVIII – osios Vyriausybės programai aptarimą. Artimiausiu metu LR ŽŪR pasiūlymai bus pateikti Seimo KRK bei Vyriausybei.
Briuselyje reikia Lietuvos vieningos nuomonės
Nors LR ŽŪR tarybos posėdžio metu paaiškėjo, kad naujoji Vyriausybė turės ieškoti kito kandidato į žemės ūkio ministrus, tačiau ši aplinkybė neturėjo įtakos LR ŽŪR tarybos darbotvarkei – žemdirbių ir Seimo KRK pirmininko nuomonės sutapo dėl būtino tęstinumo žemės ūkio srityje. Tai svarbu ginant Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje. Štai LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus papasakojo apie šią savaitę įvykusį COPA/COGECA posėdį, kuriame buvo aptartos vis dar tebesitęsiančios derybos dėl ES biudžeto.
„Visi taškai dar nesudėlioti, vyksta derybos tarp Europos Parlemento bei Europos Komisijos. Tikimasi galutinai susitarti iki gruodžio pabaigos“, – sakė A.Svitojus.
LR ŽŪR pirmininkui pritarė buvęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas: „Būta atvejų, kai tos pačios valstybės atstovai Briuselyje pateikdavo skirtingus pasiūlymus, tokiais atvejais tokia valstybė automatiškai iškrisdavo iš derybų proceso“.
Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva oficialiai dar nepasiekė tokio nuomonių skirtumo, tačiau pavojus išlieka.
Klimato, bet ne politikų įtaka žemės ūkiui
Seimo KRK pirmininkas V.Pranckietis susipažinimą su LR ŽŪR tarybos nariais irgi pradėjo nuo pastebėjimo dėl žemdirbių organizacijų susiskaldymo.
„Tačiau žemės ūkyje susiskaldymas nėra toks gilus, koks yra kitose srityse. Manau, taip yra dėl ES paramos skirstymo. Visada siekiama labiau apginti savo organizacijos interesus“, – padarė išvadą V.Pranckietis ir pasiūlė žemdirbių organizacijų atstovus dalyvauti nuotoliniuose Seimo KRK posėdžiuose.
V.Pranckietis pažadėjo žemės ūkio interesus ginti valstybės mastu ir tai daryti remiantis ne emocijomis, o argumentais.
„Kritikuojantiems paramą žemės ūkiui sakau – žemės ūkis sukuria per 7 proc. BVP, o pridėjus su žemės ūkiu susijusias šakas – 25-30 proc. BVP, taigi žemės ūkis yra labai svarbus šalies ekonomikai“, – sakė V.Pranckietis.
Tačiau Seimo KRK pirmininkas patvirtino, kad egzistuoja susipriešinimas tarp žemės ūkio ir aplinkos apsaugos. Ir tai vyksta, deja, ne be politikų įsikišimo.
„Štai plačiai aiškinama, kad žemės ūkis yra pagrindinis gamtos teršėjas, tačiau kai buvo atlikti tyrimai dėl Nemuno teršimo šaltinių, tai paaiškėjo, kad 60 proc. visų teršalų į Nemuną patenka iš kaimyninės Baltarusijos, 27 proc. – iš Lietuvos miestų ir tik 13 proc. – iš kitur, bet iš neįvardinto teršėjo“, – sakė V.Pranckietis.
Seimo KRK pirmininkas prasitarė jau spėjęs šiek tiek susipažinti su naujosios Vyriausybės programa ir su žemės ūkio dalimi.
„Kol kas neturiu įgaliojimų apie ją pasakoti, tačiau galiu patikinti, kad joje yra laimėjusių partijų programose paminėti siekiai“, – sakė V.Pranckietis, atskleidęs savo buvusį norą, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms vadovautų vienos partijos atstovai.
„Labai tikiuosi, kad žemės ūkis priklausytų ne nuo politikų įsikišimo, bet tik nuo klimato“, – vylėsi V.Pranckietis.
Pažadai ūkininkaujantiems ekologiškai
Planuota valandos trukmės diskusija su Seimo KRK pirmininku užtruko du kartus ilgiau.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis teiravosi, ar bus vykdomas buvusios Seimo kadencijos sprendimas, kad viešojo sektoriaus maitinimo sistemai būtų privaloma naudoti 30 proc. produktų iš ekologinio sektoriaus.
„Šio pažado nevykdė trys žemės ūkio ministrai. Blogai, kad keičiantis ministrams nebuvo laikomasi darbų tęstinumo. Galiu pažadėti, kad šį klausimą nagrinėsime, ieškosime galimybių. Laisvos rinkos sąlygomis nelengva, bet kai kurių valstybių patirtis rodo, kad įmanoma tai pasiekti“, – sakė V.Pranckietis.
Be kita ko, S.Daniulis pateikė pasiūlymą griežtinti maisto produktų eksportą į Lietuvą, t.y. ir eksportuotojams taikyti tokius pat reikalavimus, kokie taikomi vidaus rinkoje gamintojams.
Ragino neatiduoti žemės ūkio paskirties žemės
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis vylėsi, kad jo vadovaujamos asociacijos ir apskritai LR ŽŪR pateiktus pasiūlymus valdantieji įvertins atidžiai: „Tikiuosi, kad mūsų nuomonė ir pasiūlymai bus reikalingi prieš priimant sprendimus, o ne tada, kai jie jau bus priimti“.
Buvęs Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas palinkėjo naujajam KRK vadovui nepasiduoti kai kurių politikų spaudimui daugiau žemės užsodinti mišku ir didinti saugomų teritorijų plotus: „Esam konkurentai daugeliui ES narių, kažkada žemės ūkio paskirties žemės plotas siekė 3,4 mln. ha, o dabar artėjame prie 3 mln. ha. Nepasiduokite, nesitraukite!“.
V.Pranckietis sutiko, kad nepamatuota saugomų teritorijų plėtra kelia nerimą: „O kieno sąskaita įmanoma plėsti? Žemės ūkio?“
Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas priminė apie prieš trejus metus ūkininkaujantiems mažesnio palankumo vietovėse žadėtus 379 mln. EUR. Ar naujoji dauguma suras lėšų? J.Kuzminskas nurodė ir lėšų šaltinį: „Reikėtų neskirti jokios paramos vadinamiesiems ūkininkams, t.y. deklaruojantiems pievas ir ganyklas, tačiau neturintiems 0,25 sąlyginių galvijų“.
Seimo KRK pirmininkas iš esmės pritarė minčiai, kad parama turėtų būti skiriama žemę dirbantiems, o ne tik ją deklaruojantiems.
„Mano nuomone, balai žemei turėtų būti skiriami ne pagal teritorijas – sieksime, kad būtų vertinami konkretūs žemės sklypai. Neturime vadovautis pasenusiais duomenimis, arba duomenimis, kai kitaip dėl techninių galimybių nebuvo įmanoma vertinti“, – žadėjo V.Pranckietis.
Ar išjudins užstrigusį įstatymo projektą?
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė Seimo KRK pirmininką paragino pajudinti užstrigusį Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą.
„Rengėme šio įstatymo projektą, visi sutiko, kad vidutiniai ir smulkūs ūkiai buvo diskriminuojami mokant už pieną mažiau, nei mokama stambiesiems ūkiams, tačiau projekto eiga sustojo“, – sakė R.Vilimienė.
Į šį klausimą atsakyti V.Pranckietis pasitelkė buvusį KRK pirmininką Andriejų Stančiką.
„Įstatymo projektas Seime užstrigo dėl priėmimo procedūros niuansų. Kai kurie Seimo nariai pareikalavo, kad ekspertai atliktų projekto vertinimą. Nepavyko susitarti dėl vertinimo finansavimo, taigi Seimo KRK reikės jų rasti“, – paaiškino A.Stančikas.
Buvęs Seimo KRK pirmininkas užuolankomis užsiminė ir apie pieno perdirbėjų bandymus stabdyti šį procesą.
Veterinarų pasiūlymai
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Audrius Kučinskas pasiūlė pasidomėti Vokietijoje sėkmingai veikiančia Gyvūnų infekcinių ligų kasomis.
„Tai šių dienų aktualija – Afrikinis kiaulių maras, COVID audinių ūkiuose. Reikia pasinaudoti Vokietijos patirtimi“, – ragino A.Kučinskas.
Seimo KRK pirmininkas sakė, kad tokį pasiūlymą pirmiausia turi paremti patys Lietuvos ūkininkai, o jie vis dar abejoja.
A.Kučinskas užsiminė ir apie gyvūnų gerovės reikalavimus, perfrazavęs, kad valstybei reikia pasirūpinti ir veterinarijos gydytojų gerove, kitaip rinkoje veterinarijos gydytojų pradės trūkti.
„Studijuoja daug jaunuolių, tačiau absoliuti dauguma kaimo nepasiekia. Akivaizdu, kad valstybė turi sugrįžti prie tikslinių užsakymų, kai specialistai ruošiami konkretiems ūkiams, savivaldybėms ir kt. Tokiu atveju būtų kam paremti studentus, o jie įsipareigotų kažkiek metų dirbti konkrečioje darbovietėje“, – svarstė V.Pranckietis.
Investicijos į šiltnamius valstybei atsiperk
Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Donatas Montvila papasakojo apie pastaraisiais metais itin pasikeitusius šiltnamių ūkius.
„Skirta daug lėšų, bet jos valstybei atsipirko – kai kurie šiltnamiai per metus valstybei sumoka apie 2,5 mln. EUR mokesčių. Priminsiu, kad paramos intensyvumas tesiekė 60 proc., taigi ne visi paramą gavę šiltnamių ūkiai grąžino kreditus. Deja, mus pasiekė žinia apie planus sumažinti susietąją paramą net 3,5 karto. Šiltnamiams tai būtų didelis praradimas. Tikimės, kad peržiūrėsite šiuos planus, arba surasite galimybių kompensuoti galimus praradimus“, – sakė D.Montvila.
V.Pranckietis pažadėjo šią problemą Seimo KRK aptarti.
Spręstinų konfliktų sąrašas
LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas palietė įsisenėjusius konfliktus, susijusius su žemės ūkiu.
„Pirmasis – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų konfliktas. Reikia šį skaudų klausimą spręsti, nes nukenčia tiek žemės ūkis, tiek valstybė. Kitas konfliktas – tarp ŽŪM ir savivaldos. Valdžia neretai nenori girdėti, kai žemdirbių savivaldos organizacijos prognozuoja apie dar tik kylančias problemas. Sprendimas neretai uždelsiamas, o po to patiriama daug nuostolių. Trečias konfliktas – savivaldos skilimas, kuris kilo dėl svorio, dėl įtakos priimant sprendimus ar teikiant pasiūlymus. LR ŽŪR, savo gretose turinti per 40 žemdirbių organizacijų, mano, kad valdžia pirmiausia turi vertinti savivaldos pateikiamų pasiūlymų bei argumentų stiprumą, o ne spaudimo svorį“, – pasakojo A.Baravykas.
Seimo KRK pirmininkas V.Pranckietis patikino, kad bent jo vadovaujamas komitetas vadovausis ne jėgos, o proto galiomis.
„Konfliktas tarp ŽŪM ir AM tikėtina išliks vien todėl, kad ministerijoms vadovaus skirtingų partijų atstovai. Sieksiu, kad diskusijos būtų pagarbios“, – žadėjo V.Pranckietis.
Auginančių vaisius, uogas ir daržoves pasiūlymai
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė su apgailestavimu priminė, kad lietuviai tik 50 proc. vidaus rinkos aprūpina vaisiais ir uogomis. Kokios priežastys?
„Stiprūs kaimynai, kuriems dirbti sudarytos palankesnės sąlygos, t.y. vidaus rinkoje taikomi mažesni PVM – tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje“- priminė V.Kuliešienė.
V.Pranckietis sakė, kad Liberalų partijos programoje buvo įrašytas siekis PVM būtiniausiems maisto produktams mažinti iki 5 proc. Ar pavyks pasiekti?
„Tam turės pritarti Premjerė, naujoji Vyriausybė“, – sakė V.Pranckietis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė priminė, kad dėl Covid-19 pandemijos įtakos kai kuriems daržininkystės ūkiams kyla papildomų problemų.
„Ūkiai, kurie investavo siekdami didesnės pridėtinės vertės, dabar patiria nuostolių. Reikia svarstyti apie nuostolių kompensavimo galimybes“, – sakė Z.Cironkienė.
Direktorė paaiškino, dėl kokių priežasčių nepavyko priimti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir paminėjo dėl kurių buvusio Seimo Ekonomikos komiteto narių to pasiekti nepavyko. Jie gynė stambiųjų prekybininkų interesus. Beje, kai kurie jų liko ir dabartiniame Seime, o vienas iš jų net vadovaus vienai ministerijai.
Z.Cironkienė nepaliko daug vilčių ir dėl naujosios premjerės palankumo žemės ūkiui.
Kaip bendrauti su Aplinkos ministerija?
„Apmaudu, kad iki šiol neišspręstas mūsų akimis paprastas, bet mums labai svarbus klausimas – biologiškų atliekų daržininkystės ūkiuose utilizavimas. Nesistebiu, kad ministerijos darbuotojai gali nesuprasti kai kurių niuansų. Ką daryti? Apsilankyti mūsų ūkiuose ir čia, vietoje, išsiaiškinti problemos priežastis“, – siūlė Z.Cironkienė.
V.Pranckietis iš esmės pritarė, kad paminėtas problemas reikėtų spręsti.
Jaunieji ūkininkai nori žemės
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas bei LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas kalbėjo apie jaunųjų ūkininkų problemas.
„Jaunieji ūkininkai šiuo metu sudaro tik 13 proc. visų ūkininkų. Jaunųjų ūkininkų dalis mažėja, jauni žmonės vis rečiau imasi ūkininkavimo. Reikia valstybės politikos. Ir ne tik finansavimo, bet ir prioriteto jauniesiems ūkininkams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę“, – kalbėjo V.Buivydas.
Seimo KRK pirmininkas pritarė pasiūlymui jauniesiems ūkininkams sudaryti palankesnes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas.
Jaunasis ūkininkas kritikavo valstybės nesugebėjimą keisti paramos prioritetus – nuo augalininkystės ūkių prie kitų žemės ūkio šakų, galinčių sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Ryšiai su valdžia
Nors diskusijoje su Seimo KRK pirmininku buvo paminėtos pagrindinės žemės ūkio problemos, LR ŽŪR tarybos nariai papildomai aptarė ir pasiūlymus XVIII – osios Vyriausybės programai.
LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pasiūlė probleminius klausimus apibendrinti ir pateikti Seimo KRK. Be to, susitarta surinkti galutinius LR ŽŪR narių pasiūlymus XVIII – osios Vyriausybės programai. LR ŽŪR specialistai juos apibendrins ir pateiks Vyriausybei.
