LR ŽŪR tarybos posėdis: aštrios diskusijos ir konstruktyvūs sprendimai

Kaune  spalio 8 d. surengtas LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) tarybos posėdis, kurio metu šios pagrindinės šalies žemdirbių organizacijos atstovai svarstė aktualius klausimus, tarp kurių – pasiūlymai keisti LR ŽŪR įstatymą, dėl valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo politikos bei jos įgyvendinimo pokyčių, dėl tiesioginių išmokų naujojo finansinio laikotarpio metu ir kt.

Ragina laikytis objektyvių kriterijų

Mėnulio pilnaties sindromas… Taip LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininką pavaduojantis vicepirmininkas Algis Baravykas pavadino kelių iš LR ŽŪR pasitraukusių organizacijų, o iš tikrųjų – kelių veikėjų – savanaudiškus siūlymus keisti LR ŽŪR įstatymą. Priminsime, kad Lietuvoje savo veiklą specialiais įstatymais yra įteisinusios tik trys nevyriausybinės organizacijos: LR Žemės ūkio rūmai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Notarų rūmai. Tik trys. Ir nebus daugiau, nes išimtys padarytos gerbiant prieškario tradicijas.

Pasitraukusių iš LR ŽŪR gretų organizacijų vadovų savanaudiški, egoistiški ketinimai akivaizdūs. Labiau stebina, kad ant jų kabliuko užkibo Žemės ūkio ministerija – užuot pabandžiusi pasiaiškinti aplinkybes, patikrinti teiginius, nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri diskutuos dėl LR ŽŪR įstatymo keitimo galimybių.

LR ŽŪR tarybos nariai pasitarė dėl veiksmų strategijos ir taktikos bei dėl dalyvavimo minėtoje darbo grupėje.

„Valstybės institucijoms patarėme laikytis objektyvių kriterijų, nepataikauti, atmesti mūsų nuomone šmeižikiškus teiginius“, – sakė vicepirmininkas A.Baravykas.

Tarybos narių nuomonės

LR ŽŪR taryba vieningai pritarė pasiūlymams į sudarytą darbo grupę siųsti LR ŽŪR atstovus: LR ŽŪR vicepirmininką Algį Baravyką ir LR ŽŪR direktorių Sigitą Dimaitį.

Pateikiame kai kurių posėdyje dalyvavusių LR ŽŪR tarybos narių nuomones.

Jonas Kuzminskas (LŽŪKA „Kooperacijos kelias“): „Absurdiški reikalavimai ir priekaištai, kai juos reiškia kitos organizacijos nariai. Įsivaizduoju situaciją – turiu ūkį, dirbu, o kaimynai man bando aiškinti, kaip ir ką turiu dirbti. Tai – ne jų, o mūsų reikalas. Jie pasitraukė, bet, matyt, supranta suklydę, todėl jiems vis dar rūpi mūsų veikla. Dabartinis LR ŽŪR įstatymas mūsų veiklai netrukdo. Gal jiems trukdo? Bet tai jau yra jų problemos“.

Vytautas Buivydas (Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga): „Keistoka  ŽŪM pozicija, nes dažniausiai ministerija vėluoja priimti sprendimus nagrinėjant tikrai svarbius klausimus, o čia – reaguoja į kelių asmenų ambicijas“.

Julius Grašys (Lietuvos sėklininkystės asociacija): „Manau, kad šalia logiškų argumentų reikia pasitelkti ir teisininkus“.

Rimantas Čiūtas (Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija): „Mano akimis, vyksta arši kova dėl išteklių. Akivaizdu, kad jie nori įsitvirtinti instituciniu požiūriu ir dar giliau kišti rankas prie visam šalies žemės ūkiui skiriamų lėšų, juk artėja naujasis ES paramos laikotarpis. Mums reikia priešintis. Kitos išeities neturime, nes jeigu pralaimėtume, tai smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai Lietuvoje žlugtų“.

Algis Gaižutis (Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija): „Įstatymai keičiami ne ministerijose, bet Seime. Reikia siekti, kad į Parlamentą patektų žemės ūkio problemas išmanantys politikai. Kad LR ŽŪR įstatymą reikėtų patobulinti mes patys kalbėjome, tačiau tik ne taip, kaip dabar siūloma. Diskusijos turi būti atsakingos“.

Donatas Montvila (Lietuvos šiltnamių asociacija): „Iš LR ŽŪR pasitraukusių organizacijų vadovų veiksmais nesistebiu – jie gina savo siaurus interesus, o LR ŽŪR jiems labai trukdo. Jie peržengė vadinamąsias raudonas linijas, todėl mes turėtume iš esmės peržiūrėti santykius su šiomis organizacijomis. Neturėtume jiems aiškintis, kaip, kodėl  LR ŽŪR priima vienokius ar kitokius sprendimus. Tai – ne jų reikalas“.

Zofija Cironkienė (Lietuvos daržovių augintojų asociacija): „Santykius reikėtų išnagrinėti iš esmės. Dėl LR ŽŪR įstatymo, tai ir mes patys kalbėjome, kad jį reikia keisti. Tačiau diskusijos turi būti objektyvios ir to turime reikalauti“.

Sigitas Dimaitis (LR ŽŪR direktorius):  „Taip, mes juk seniai diskutavome, kad LR ŽŪR įstatymą reikia tobulinti, pavyzdžiui, buvo pasiūlymų atsisakyti Prezidiumo. Bet tai – neesminės smulkmenos. Su ŽŪM diskutavome dėl esminių LR ŽŪR įstatymo keitimų tuo atveju, jeigu ŽŪM perduotų ŽŪR kai kurias funkcijas ir LR ŽŪR taryba tam iš esmės pritarė. Deja, ŽŪM neatsisakė jokių funkcijų. Taigi kodėl LR ŽŪR įstatymą turėtume keisti? Ar yra priežasčių tai daryti? Manau, dabartiniai pasiūlymai yra labiau susiję tik su kai kurių organizacijų vadovų bei politikų norais užgriebti daugiau nei jiems leidžia įstatymai. Mes turime elgtis garbingai, būti aukščiau to purvo ir eiti teisingu ir teisiniu keliu. Ir to turime reikalauti iš valstybės institucijų“.

Dėl valstybinės žemės skyrimo

LR ŽŪR sulaukė LR Prezidento kanceliarijos kreipimosi, kuriame prašoma pateikti informaciją ir įžvalgas apie pagrindines problemas, susijusias su valstybinės žemės valdymu. Rašte nurodoma, kad  valstybinės žemės valdymo principai ir procedūros neatspindi savivaldybių poreikių pritraukti regionams labai reikalingas investicijas, o valstybinė žemė  nenaudojama efektyviai, kad neštų naudą valstybei, be to, procedūros dažnai būna itin ilgos, neskaidrios ir neefektyvios.

Pasak LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos Aušros Žliobaitės, Prezidentūra mano, kad dabar galiojanti valstybinės žemės skyrimo tvarka pagal pirmumą neatspindi valstybės strategijos požiūrio.

„Yra idėjų valstybės žemei įsigyti taikyti prioritetus, kurie labiau atspindėtų valstybės strategiją ir visuomenės lūkesčius“, – sakė A.Žliobaitė.

LR ŽŪR nariai nutarė pasitarti su savo organizacijų nariais ir nuomones pateikti per savaitę. Apibendrintos nuomonės bus pateiktos LR Prezidentūrai.

Bandys priimti vieną nuomonę

Artėja naujasis ES ir valstybės paramos žemės ūkiui laikotarpis.

„Turime pateikti savo pagrįstas nuomones dėl tiesioginių išmokų (TI) mokėjimo tvarkos – ar turi būti nustatytos maksimalios TI ribos, ar reikėtų taikyti papildomas išmokas už pirmuosius hektarus. Jau daug diskutavome, o dabar artėja laikas išsakyti galutinę nuomonę. Sprendimą turime priimti atsakingai, kad jis būtų naudingas ne tik konkrečiai organizacijai, bet visos šalies žemės ūkiui“, – ragino S.Dimaitis.

LR ŽŪR turės pareikšti savo narių nuomonę ir dėl Susietosios paramos dydžio. Priminsime, kad Europos Komisija siūlo, kad Susietoji parama siektų iki 10 proc. viso ES paramos voko. Lietuvoje vyrauja siūlymai Susietajai paramai skirti 13 proc.

LR ŽŪR direktorius siūlė priimti kompromisinę nuomonę, nes nieko gero nepasiekiama bandant savarankiškai „prastumti“ tik vienai organizacijai palankius pasiūlymus.

LR ŽŪR taryba nutarė sudaryti Darbo grupę, kuri ir sieks apibendrinti visų LR ŽŪR narių pateiktus pasiūlymus.

Artimiausiuose LR ŽŪR posėdžiuose turėtų dalyvauti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai, kurie pristatytų galimus paramos skyrimo modelius, o tada LR ŽŪR sudaryta Darbo grupė tęstų diskusijas ir priimtų galutinį sprendimą.

Pakvipo korupcija

LR ŽŪR tarybos nariai aštriai diskutavo dėl itin skubiai parengto žemės ūkio ministro įsakymo projekto, kuriame numatyta keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles. Įdomu, kad paraiškas ketinama priimti jau šių metų lapkričio 2 d. (iki gruodžio 18 d.).

Pasak A.Žliobaitės,  parama pagal minėtą veiklos sritį išaugo iki itin solidžios 600 tūkst. EUR sumos vienam paramos gavėjo projektui ir net iki 1 mln. EUR susijusioms įmonėms, įskaitant sutuoktinius. Be to, skiriama parama tik statybos bei pastatų renovavimo darbams atlikti.

Dauguma LR ŽŪR tarybos narių buvo nustebę dėl tokios ŽŪM skubos, juo labiau, kad kyla įtarimų, jog šia parama galėtų pasinaudoti tik stambieji ūkiai ir net ne visi, o tik tie, kurie apie tokią paramą galėjo žinoti iš anksto. Iš viso planuojama skirti 18 mln. Eur. Taigi kyla įtarimų, kad parama gali pasinaudoti tik 20-30 ūkių.

LR ŽŪR taryba balsų dauguma priėmė sprendimą dėl šio įtartino konkretaus atvejo kreiptis į STT dėl projekto antikorupcinio vertinimo bei apie šį atvejį informuoti žiniasklaidą.