Naujienos

LR ŽŪR TARYBOS POSĖDIS: NUOSTOLIAI – ŠĮMET, O VIZIJA – IKI 2050 – ŲJŲ

LR ŽŪR tarybos nariai nepritarė skubotiems pasiūlymams keisti ES savanoriškos susietosios paramos schemą tik 2020 – aisiais, pateikė daug pasiūlymų ŽŪM dėl šiųmečių sausros bei šalnų nuostolių kompensavimo ir galimybių sušvelninti ar atidėti reikalavimus ES paramos projektuose dalyvaujantiems ūkininkams, kritikavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ketinimus, nepasitarus su žemės ūkio specialistais, reformuoti LAEI ir susipažino  su LR bendrojo plano vizija iki 2050 – ųjų.

Nepritarė pasiūlymams keisti SSPS

LR ŽŪR tarybos posėdyje svarstyta galimybė pakeisti žemės ūkio sektoriuje galiojančią ES savanoriškos susietosios paramos schemą (SSPS). ŽŪM patariamosios tarybos posėdyje gegužės 13 d. buvo pateiktas pasiūlymas, pagal kurį raginama jau 2020 – aisiais panaikinti paramą javų sektoriui bei dalį paramos sumažinti šiltnamių sektoriui, o sukauptas lėšas skirti pienininkystės bei uogų ir vaisių sektoriams.

LR ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis neskubėjo remti šio pasiūlymo: „Per vienerius metus mažai ką pasiektume, be to, jeigu nuspręstume kuriam nors sektoriui padėti daugiau, tai tiek pat lėšų turėtume atimti iš kitų sektorių. Tai sukeltų problemų, nes ūkininkai planuoja veiklą ne vieneriems metams. Priminsiu, kad maksimali 15 proc. riba nuo tiesioginių išmokų (TI) Lietuvoje išnaudojama, taigi laisvų lėšų nėra. Būtų daugiau naudos, jeigu pokyčiai įsigaliotų nuo 2021 – ųjų, jau naujojo laikotarpio pirmaisiais metais“.

Nors Europos Komisija šalims suteikia galimybę pakoreguoti SSPS, tačiau reikalautų pateikti labai svarių argumentų. Žemės ūkio specialistai abejoja ar pavyktų parengti svarius įrodymus.

LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis priminė, kad šis klausimas buvo aptartas ir LR ŽŪR komitete: „Visų sektorių atstovai vieningai nutarė, kad dabar daryti pakeitimų neverta, tačiau su išlyga, kad parama, pavyzdžiui, verslinių sodų sektoriui, nuo 2021 – ųjų būtų padidinta“.  

LR ŽŪR Taryba pritarė komiteto nuomonei.

Kreipsis į Europos Komisiją

Sudėtingos šių metų pavasario meteorologinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos daugeliui žemės ūkio sektorių – labiausiai nukentėjo vaisių ir daržovių augintojai, bet nuostolius skaičiuoja ir gyvulininkystės bei augalininkystės sektoriai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis Lietuvos regionuose dirvos paviršiuje buvo užfiksuota nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio temperatūra. Kokios valstybės galimybės kompensuoti ūkininkų nuostolius? Priminsime, kad 2018 – aisiais dėl sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolių, o ŽŪM kompensacijoms skyrė 8,5 mln. eurų.

LR ŽŪR tarybos posėdyje išklausytos visų sektorių atstovų nuomonės.

ŽŪM viceministras Venantas Griciūnas pažadėjo, kad dalyvaujantiems ES paramos projektuose bus daromos išimtys – netaikomos sankcijos, kai dalyviai neįvykdys įsipareigojimų dėl sausros bei šalnų.

„Kreipsimės į EK. Dabar rengiame svarius argumentus dėl sausros. Imamės iniciatyvos, kad Aplinkos ministerija peržiūrėtų sausros vertinimo metodiką, informavome savivaldybes, kad būtų registruojami duomenys apie sausros bei šalnų atvejus“, – sakė V.Griciūnas.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žostautienė pranešė ir apie ketinamus taikyti naujus kriterijus tiek nustatant sausros, tiek šalnų atvejus: „Nebūtina siekti, kad būtų paskelbta stichinė padėtis dėl šalnos ar sausros. Užtenka turėti patikimus hidrometeorologijos tarnybų duomenis apie vadinamuosius taškinius šalnų atvejus ir jie leis mums imtis priemonių“.

Ūkininkų pasiūlymai

Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius siūlė pakeisti atvejų apie šalnas informavimo ir dokumentų NMA pateikimo terminus: „Šiuo metu tai atlikti reikia per 10 dienų, ne visi suspėjo. Kita vertus, Hidrometeorologijos tarnyba turi visus duomenis, taigi ar reikia to reikalauti iš ūkininkų?“.

Kolegai pritarė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis: „Mano žiniomis, savivaldybės, deja, vengia to imtis. Būtų neteisinga užkrauti tokiu darbu ūkininkus“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis priminė, kad nuostolių patyrė ir užsiimantys gyvulininkyste: „Reikėtų padaryti išimtį  – paankstinti natūrinių pievų šienavimą, kad būtų galima pasigaminti pašaro“.

LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas siūlė ŽŪM pasinaudoti Vokietijos patirtimi dėl nuostolių skaičiavimo metodikos.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“  vadovė Vitalija Kuliešienė siūlė įsipareigojimus paramos projektuose dalyvaujantiems sodininkams atidėti dviem metams.

„Tai padaryti bus sudėtinga, juo labiau, kad baigiasi finansavimo laikotarpis. Patarčiau dėl kiekvieno atvejo kreiptis į NMA“, – patarė K.Anužis. 

LR ŽŪR tarybos narių ir svečių diskusija baigėsi nutarimu, kuriame raginami nuo sausros ir šalnų nukentėjusius ūkininkus nedelsiant kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius ir fiksuoti įvykius, informuoti NMA, bankus, sutartinius partnerius ir kreditorius apie kilusią grėsmę dėl įsipareigojimų vykdymo.

Taip pat kreiptasi į ŽŪM dėl paramos nukentėjusiems ir dėl nuostolių nustatymo metodikos parengimo.

Ar išliks Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas?

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) vaidmuo ypač svarbus šiuo laikotarpiu, kai deramasi su ES dėl naujojo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) programinio laikotarpio. Lyg tyčia kaip tik šįmet LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja mokslo institucijų pertvarkymą, kurio metu, manoma, kad vienintelė su žemės ūkiu susijusi mokslo įstaiga praras savarankiškumą ir pradings kitų mokslo įstaigų sudėtyje.

LAEI mokslinis sekretorius Virgilijus Skulskis LR ŽŪR tarybos nariams pranešė, kad jau šįmet finansavimas stipriai mažinamas.

ŠMSM atstovas S.Žurauskas pabandė pagrįsti ministerijos planus dėl LAEI sujungimo ar prijungimo prie kitų mokslo institucijų: „Tikimės, kad konsolidavimas leis sutaupyti lėšų. Tikimės, kad šįmet lėšų per užsakymus skirs ir ŽŪM. Tačiau problema išliks“.

Tačiau V.Griciūnas daug vilčių nesuteikė: „ŽŪM galėtų padidinti užsakymų skaičių, jeigu išliktų instituto specializacija į žemės ūkį“.

LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis neabejojo, kad LAEI praradimas žemės ūkiui padarytų labai daug nuostolių: „Blogai, kad sprendimą priėmė tik ŠMSM, nebuvo atsižvelgta nei į ŽŪM, nei į LR ŽŪR nuomones. Sugriauti galima greitai, o kas toliau?“.

LR ŽŪR tarybos nariai tikisi, kad į šį klausimą atsakys Vyriausybė.

Kas prie ko turės taikytis?

Šiuo metu rengiama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymo dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija –  iki 2050 – ųjų.

Pasak V.Žostautienės, pagal atliktos analizės duomenis, bus formuojama Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendimus – Vyriausybė.

„Daug miestiečių keliasi gyventi į priemiesčius. ŽŪM pozicija aiški ir konkreti – jeigu jie čia pasirenka gyvenamąją vietą, tai jie ir turi derintis prie kaimo, kur vyksta žemės ūkio gamyba, kur yra laikomi galvijai ir t.t.,  o ne ūkininkai turėtų taikytis prie naujųjų gyventojų“, – sakė V.Žostautienė.

SUSIPAŽINTI SU PRANEŠIMAIS GALITE:

https://www.zur.lt/wp-content/uploads/2019/05/ŽŪM-BENDRASIS-PLANAS-2.pdf

ttps://www.zur.lt/wp-content/uploads/2019/05/LAEI-1.pdf

https://www.zur.lt/wp-content/uploads/2019/05/ŽŪPGF.pdf

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X