LR ŽŪR tarybos posėdyje: ŽŪM vizija, EK rekomendacijos, lobizmas ir ūkininkų prašymai pagelbėti

Pirmasis šįmet LR žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Tarybos posėdis 2021 02 02 užtruko rekordiškai – ilgiau nei keturias valandas. Tačiau ir posėdis išskirtinis. Jame jau įprastu nuotoliniu būdu dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, keli Seimo nariai, naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir jo komandos nariai, o prie LR ŽŪR tarybos narių prisijungė ir daugelio žemdirbių asociacijų lyderiai ir atstovai, rajonų savivaldybių vadovai ir darbuotojai.

Žemės ūkio ministerijos vizija

LR ŽŪR tarybos nariai tikėjosi, kad Žemės ūkio ministerijos naujasis ministras K.Navickas pasidalins savo komandos darbų vizija bei Vyriausybės rengiamu programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta žemės ūkio dalimi.

„Pagrindiniai dalykai dar neaiškūs, nes mano komanda galutinai dar nesuformuota. O neaiškūs ir todėl, kad nėra galutinio sprendimo dėl kai kurių funkcijų persiskirstymo tarp ministerijų“, – sakė žemės ūkio ministras K.Navickas.

Gerokai daugiau paaiškės vasario 8 d. Tačiau kai kuriuos akcentus ministras jau atskleidė.

„Sunkiausias derybinis klausimas – mokesčių peržiūra. Po kelių derybinių etapų su Aplinkos ministerija esu šiek tiek ramesnis – tikiuosi, kad mes turėsime ne tokius horizontalius mokesčius, apie kokius buvo kalbėta anksčiau. Džiugina Aplinkos ministerijos supratimas, kad mes negalime taikyti horizontalių mokesčių, neatsižvelgę į ūkių struktūrą.  Tai derinama su Finansų ministerija ir daugiau paaiškės per artimiausias dienas“, – sakė K.Navickas.

Koks bus ŽŪM ir ŽŪR bendradarbiavimas?

Ministras atsakė į LR ŽŪR tarybos narių klausimus, kuriuose šį kartą vyravo ne siauri organizacijų interesai, o valstybinis požiūris – koks bus ŽŪM ir LR ŽŪR bendradarbiavimas?

„Mes norime dirbti drauge tiek čia, vidaus rinkoje, tiek atstovaudami tarptautinėse organizacijose. LR ŽŪR daugeliu atvejų ministerijai pateikia jau suvienytą daugelio asociacijų nuomonę, taigi šia prasme mes palengviname ŽŪM darbą. Ar pritariate tokiai tvarkai? Ar tarsitės su mumis prieš priimdami sprendimus?“, – siūlė ir klausė LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.

„Jūs esate mūsų socialiniai partneriai, todėl jau dabar intensyviai konsultuojamės specifiniais klausimais su konkrečiomis asociacijomis. Ir taip turėtų būti ateityje. Esu įsitikinęs, kad skaidriau politika formuojama, kai yra maksimaliai didesnė nuomonių įvairovė“, – sakė K.Navickas.

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis norėjo dar tvirtesnio ministro patikinimo, kad mažieji šeimos ūkiai nebūtų ignoruojami: „Žemės ūkio politikoje reikia esminių pasikeitimų, nes kaimas miršta – deja, Lietuvoje yra didžiausia socialinė atskirtis ES. Ar jums užteks ryžto iš esmės peržiūrėti žemės ūkio politiką? Jeigu nepadarysite esminių pokyčių paramos programose, tai niekas nepasikeis. Tikimės su jumis kuo greičiau susitikti ir aptarti šiuos valstybei svarbius reikalus“.

K.Navickas patikino: „Galiu užtikrinti, kad nebūsiu ministras, kuris blogins veiklos sąlygas mažiesiems šeimos ūkiams. Tai atvirai ir aiškiai pasakiau ir stambiesiems grūdų augintojams. Turėsime paramos priemones labiau pritaikytas pagal ūkių struktūrą“.

Ministras atsakė į LR ŽŪR tarybos narių – D.Montvilos, R.Vilimienės, dr. A.Gaižučio, A.Valaišos ir kt. klausimus arba pažadėjo paminėtas problemas spręsti susitikus atskirai.

Susitikime diskutuota ir dėl kai kurių ŽŪM funkcijų perdavimo LR ŽŪR. Pasak ministro, tokia galimybė svarstoma ir labai tikėtina, kad kai kurios funkcijos bus perduotos asociacijoms.

Pirmininkas dr. A.Svitojus ir direktorius S.Dimaitis naujajam ministrui pristatė LR ŽŪR struktūrą ir pagrindinius veiklos aspektus.

Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai

2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija (EK) patvirtino rekomendacijas šalims narėms, tame tarpe ir Lietuvai, dėl BŽŪP strateginių planų. Priminsime, kad EK teikia šias rekomendacijas, siekdama padėti valstybėms narėms nuo 2023 m. įgyvendinti BŽŪP, taip pat užtikrinti, kad valstybių narių BŽŪP strateginiais planais plačiu mastu prisidėtų prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo.

Rekomendacijose nagrinėjami konkretūs būsimos BŽŪP ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai tikslai, siekiai ir konkretūs tikslai susiję su „Nuo ūkio iki stalo” ir Biologinės įvairovės iki 2030 m. strategijomis. Daugiau informacijos pateikiama – https://zur.lt/ek-rekomendacijos-lietuvos-bzup-strateginia/.

LR ŽŪR tarybos posėdyje nuotoliniu būdu EK rekomendacijas Lietuvai pristatė EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė, atsakinga už Lietuvos Kaimo plėtros programą bei techninės ekspertų grupės kontaktinis asmuo Kristina Kamsiukaitė.

PRANEŠIMĄ RASITE ČIA

Rekomendacijų apimtis – net 834 puslapiai. Lietuvai EK pateikė 15 pagrindinių rekomendacijų.

Rekomendacijos parengtos siekiant ambicingų Žaliojo kurso tikslų. Pavyzdžiui, rekomenduojama 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų ir pavojingesnių pesticidų kiekį, iki 2030 m. siekiama bent 25 proc. sumažinti trąšų naudojimą, bent 50 proc. sumažinti prarandamą maisto medžiagų kiekį užtikrinant, kad nesuprastėtų dirvožemio derlingumas ir t.t.

Seimo KRK pirmininkas V.Pranckietis pasinaudojo proga paklausti dėl ambicingo raginimo Lietuvai nors 25 proc. padidinti ekologinius plotus. Ar iš viso, ar nuo dabar esamų ekologinių plotų, bei nuo ko reikėtų skaičiuoti mažinamų trąšų kiekį?

Pasak K.Kamsiukaitės, visi konkretūs tikslai numatyti bendri ES, o dydžiai konkrečiai kiekvienai valstybei bus nustatyti struktūrinio dialogo metu. Ir tik tada tos vertės turės atsidurti BŽŪP nacionaliniame strateginiam plane kitam programiniam laikotarpiui. Taigi konkretus dydis bus derinamas, bet ne konkretaus ūkio, o visos valstybės lygiu. Trąšų panaudojimas bus skaičiuojamos, vertinant jų pardavimus.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. A.Gaižutis teiravosi, kiek šios rekomendacijos yra įpareigojančios ir ar reikės derinti su EK rengiant žemės ūkio plėtros strategiją? Pasak K.Kamsiukaitės, rekomendacijomis turime vadovautis, tačiau tai – nacionaliniai interesai.

V.Juodsnukis džiaugėsi EK rekomendacija sukurti visuotinį konsultavimo tinklą: „Deja, Lietuvoje Žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis gali naudotis tik iki 10 proc. ūkinių subjektų. Taigi EK rekomendacija yra labai tiksli ir konsultavimo sistemą Lietuvoje reikia keisti iš esmės, nes kol kas veikiančia konsultavimo sistema Lietuvoje gali naudotis tik stambūs pramoniniai ūkiai“.

LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas teiravosi dėl jaunųjų ūkininkų ateities ir vylėsi, kad EK valstybėms kels griežtesnes rekomendacijas, ar net įpareigos valstybes, pavyzdžiui, didinti TI dalį jauniesiems ūkininkams.

Pasak K.Kamsiukaitės, labai tikėtina, kad EK neįpareigos, o tik rekomenduos – tai yra nacionalinis klausimas.

LR ŽŪR tarybos narys dr. Č.Tallat-Kelpša teiravosi ar EK suskaičiavo, kiek kainuotų pasiekti nustatytus tikslus ir kieno lėšomis rekomendacijų tikslų bus siekiama?

„Ekonominis vertinimas yra atliktas. Kai bus nustatytos nacionalinės vertės, kai bus priimti teisės aktai, numatyti remiantis šiomis strategijomis, tada bus atliktas ir poveikio vertinimas“, – sakė K.Kamsiukaitė.

Dėl lobistinės veiklos nuo 2021- ųjų

LR ŽŪR nariai dar posėdžio išvakarėse galėjo susipažinti su galimybėmis ir tvarka registruotis lobistais. Be to, vasario 9 d. LR ŽŪR  nariams bus surengti mokymai nuotoliniu būdu – kaip įteisinti naują veiklą. Mokymus ves Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė.

„Tačiau yra ir kita išeitis. Jeigu kuri nors organizacija neplanuoja tapti lobistu, tai šią veiklą galės vykdyti per LR ŽŪR ir jūsų klausimai, problemos bus perduodamos kompetentingiems valdžios atstovams“, – informavo LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Nors LR Seimo priimtas įstatymas dėl organizacijų lobistinės veiklos jau buvo ne kartą aptartas, tačiau LR ŽŪR nariai ir dabar turėjo pastabų, o kai kurie tokią galimybę ar būtinybę griežtai kritikavo. Prie pastarųjų galima priskirti Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovą Saulių Daniulį: „Jeigu organizacija negauna tiesioginės naudos, tai ir nelaikoma lobiste. O mes ir esame ne pelno siekiančios organizacijos, o asociacijos, t.y. viešosios įstaigos“.

LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas priminė irgi kritikavęs minėtą įstatymą. Pasak LR ŽŪR pirmininko dr. A.Svitojaus, prie šio įstatymo aptarimo dar teks grįžti ir įstatymo trūkumus aptarti iš esmės.

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės, asociacijos užsiima ne lobizmu, o padeda valdžios struktūroms nedaryti klaidų priimant sprendimus. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat – Kelpša patarė reaguoti pasitelkiant, pavyzdžiui, pramonininkų atstovus – tada balsas būtų tvirtesnis.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis priminė, jog kai kurios organizacijos su pastabomis jau kreipėsi į Seimo pirmininkę, tačiau dabar reikia pasirinkti: „Kol įstatymas galioja, tol turime pasirinkti – arba registruotis lobistais, arba savo tikslų siekti per LR ŽŪR“.

LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis apibendrino: „Trišalė taryba kreipėsi į Seimo pirmininkę, tačiau sprendimo nebuvo. Dabar yra galimybė, kad kuris nors Seimo narys kreiptųsi į Konstitucinį teismą. Tačiau dabar turime laikytis priimto įstatymo. Tikiuosi, kad išklausę  mokymų, LR ŽŪR nariai pasirinks vieną iš paminėtų galimybių“.

Tarptautinė LR ŽŪR plėtra

LR ŽŪR tarptautinio skyriaus vedėja Živilė Vitkienė pristatė galimybę LR ŽŪR įstoti į tarptautinę sertifikavimo organizaciją (ISCC – International Sustainability and Carbon Certification), kuri užsiima žemės ūkio subjektų auditu ir sertifikavimu, organizuoja įvairius mokymus, diskusijas ir kt. renginius, kurie organizacijai, turinčiai sertifikavimo skyrių, būtų labai naudingi. ISCC  dalyvauja apie 130 įvairių šalių organizacijų, taigi įstojus automatiškai išsiplėstų ir taip aktyvus, bet būtinas LR ŽŪR tarptautinis bendradarbiavimas. Beje, šioje organizacijoje dalyvauja kaimynai lenkai, o Latvijos ir Estijos žemdirbių savivaldos organizacijos dar nepasiekė šio lygio.

Priminsime, kad 2020 – aisiais LR ŽŪR tarybos sprendimu buvo nuspręsta LR ŽŪR steigti Sertifikavimo skyrių.

Po trumpų diskusijų LR ŽŪR tarybos nariai pritarė sprendimui, kad LR ŽŪR taptų ISCC nare.

Žemės ūkio bendrovė neatsiskaitė su ūkininkais

Ignalinos ūkininkai kreipėsi į LR ŽŪR dėl pagalbos kovojant su už supirktus grūdus neatsiskaitančia žemės ūkio bendrove. Į liūdnai pagarsėjusios žemės ūkio bendrovės „Vendeka“ tinklus pateko daug Ignalinos rajono ūkininkų – grūdai parduoti jau 2020 m. rudenį, o bendrovė už juos neatsiskaičiusi iki šiol ir nieko konkretaus ūkininkams nežada ir vengia su jais bendrauti.

LR ŽŪR tarybos posėdyje apie susidariusią padėtį informavo Ignalinos r. ūkininkė Živilė Trapikienė ir LR ŽŪR tarybos narys Albertas Sekonas.

LR ŽŪR tarybos nariai nusprendė ūkininkams suteikti pagalbą ginant apgautų ūkininkų interesus. Pasak LR ŽŪR direktoriaus S. Dimaičio, bus kreipiamasi į VMI, kad būtų atliktas tyrimas, situacija paviešinta ir  LR ŽŪR pagelbės kreipiantis į teismą – tačiau ieškinį turės teikti ūkininkai.

Patyrė nuostolių dėl karantino

Į LR ŽŪR tarybą kreipėsi daržovių augintojai iš Suvalkijos dėl problemų, kurias jie patiria užsitęsus Covid-19 pandemijos karantinui.

Ši problema kilo ir sodininkams bei užsiimantiems kaimo turizmu ir kt.

LR ŽŪR atstovai informavo, kad dėl tokio pobūdžio klausimų į Vyriausybę jau buvo kreiptasi ir buvo pateikti pasiūlymai jau pirmojo karantino metu – siūlė nustatyti vieną nukentėjusiems nuo pandemijos paramos sistemą su aiškiais kriterijais.

LR ŽŪR taryba nutarė parengti kreipimąsi su pasiūlymais ŽŪM ir kitoms valstybės institucijoms dėl pagalbos labiausiai nukentėjusiems ūkininkams.

Diskriminuoja kolegijas?

Tarp kitų klausimų – aktuali žemės ūkio specialistų rengimo klausimas.  Problemos esmę pristatė Kauno kolegijos Technologijos fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius bei Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros vedėja dr. Ina Živatkauskienė. Paaiškėjo, kad kolegijų balso valstybės institucijos nebegirdi, nors jos sugeba parengti žemės specialistus greičiau ir beveik perpus pigiau nei universitetai.

Kauno kolegija – tarptautiniu lygmeniu pripažinta, pažangi ir tvari Europos aukštojo mokslo institucija, vykdanti profesinio bakalauro studijas bei profesinį tęstinį mokymą. Aukštojo mokslo studijos yra praktiškos ir grįstos inovacijomis bei orientuotos į besimokančiojo ir visuomenės poreikius. Kolegija turi gilias žemės ūkio specialistų rengimo tradicijas (nuo 1926 m.), stiprius ryšius su socialiniais partneriais, asociacijomis, verslo subjektais, absolventais.

Kiekvienais metais studijuoti Agroverslų technologijų studijų programą renkasi per 80 moksleivių iš visos Lietuvos, tačiau sėkmingai stojamojo balo kartelę įveikia iki 35 pirmakursių. Kokybiškas studijas ir puikų studentų pasirengimą darbo rinkai lemia ir tai, kad į studijų kokybės gerinimo procesą aktyviai įsitraukia socialiniai partneriai – LR ŽŪR asociacijos, kiti darbdaviai – UAB Agrokoncerno grupė, UAB Lytagra, ŽŪK Agrolit, Lukšių ŽŪB, stambių ūkių valdytojai, pvz. A. Bardauskas, A. Dirmeikis ir kt. Studijas sėkmingai baigia 90 proc. studijuojančių, įsidarbinamumo rodiklis siekia 65 proc., apie pusė studijas baigusių grįžta į regionus, kuria darbo vietas, modernizuoja tėvų ūkius, vykdo žemės ūkio veiklą, taip pat dalis studentų tęsia studijas universitetuose.

Reaguojant į leidinyje „Mokslo Lietuva“ š. m. sausio 23 d. publikuotą pranešimą , kad naujosios Seimo kadencijos Kaimo reikalų komitetas (KRK) imasi iš naujo spręsti įsisenėjusią problemą dėl žemės ūkio specialistų trūkumo ir ieškos būdų kaip pritraukti kuo daugiau motyvuotų regionų abiturientų stoti į universitetus bei studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas. Komitetas, priėmė sprendimą , kuriuo pateikė pasiūlymus Vyriausybei „ <…> žemės ūkio sektoriams svarbių studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą, pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su Švietimo mokslo ir sporto ministerija pagal specialistų poreikį suformuoti valstybės užsakymą pagal atskiras studijų kryptis ir (ar) studijų programas bei aukštąsias mokyklas ir užtikrinti valstybės asignavimus žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, atsižvelgiant žemės ūkio specialistų poreikį. Skirti tikslines skatinamąsias stipendijas pažangiems studentams, studijuojantiems žemės ūkio mokslų studijų programas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi <…>.“

Kauno kolegijos atstovai atkreipė dėmesį, kad 2021-01-20 d. nuotoliniu būdu, vykusiame Seimo KRK posėdyje, dalyvavo atstovai iš universitetų, agroverslo, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai. Posėdžio metu, pristatyta Lietuvos regioninių tyrimų instituto parengta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų bei kitų darbuotojų perspektyvinis poreikis ir jo kokybiškas tenkinimas sąveikaujant aukštojo mokslo ir profesinio rengimo institucijoms“ 2020 m. ataskaita, kurioje aiškiai įvardijama, kad su žemės ūkiu susijusias studijų programas realizuoja ir Kauno bei Vilniaus kolegijos.

Kauno kolegijos atstovai išreiškė susirūpinimą esama situacija ir apgailestavo, kad nebuvo pakviesti dalyvauti KRK posėdyje bei išsakyti savo argumentus.

LR ŽŪR taryba vieningai nutarė palaikyti kolegijas, artimiausiu metu bus išsamiai išnagrinėta susidariusi situacija ir priimtas sprendimas kreiptis į valstybės institucijas.