ŽŪR JUBILIEJUS

LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas: „Tikimės valdžios ir žemdirbių konstruktyvaus bendradarbiavimo“

LR ŽŪR įkūrimo 95-mečio ir atkūrimo 30-mečio proga mintimis apie dalyvavimą LR ŽŪR veikloje dalijasi LR ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas.

1990 – aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę, prasidėjo esminiai pokyčiai ne tik šalies politiniame bei visuomeniniame gyvenime, bet ir šalies ekonomikoje, ūkio šakose. Neišvengiami pertvarkos procesai prasidėjo ir žemės ūkyje. Prasidėjus žemės nuosavybės grąžinimui, valstybinio turto kaime privatizavimui, suiro buvę kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, ėmė kurtis ūkininkų ūkiai, žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės. Perėjimas iš komandinės į rinkos ekonomikos sąlygas buvo gana sudėtingas, sunkus ir skausmingas. Kitų šalių pavyzdžiu pribrendo būtinybė burtis į gamintojų visuomenines organizacijas, kurios galėtų visais lygiais atstovauti ir ginti gamintojų interesus, padėtų gamybos plėtrai. Štai esant tokioms aplinkybėms 1991 m. buvo įkurta Lietuvos zootechnikų sąjunga, kuri vienijo visus Lietuvos gyvulininkystės specialistus. Šiai organizacijai vadovavo AB ,,Krekenavos agrofirma“ direktorius Alfredas Pekeliūnas. Tai buvo pirmasis žingsnis. Netrukus kiaulininkystės kompleksų vadovai įkūrė Lietuvos kiaulių augintojų ir perdirbėjų asociaciją (LKAPA), kurios prezidentu tapo A.Pekeliūnas. LKAPA oficialiai buvo įsteigta 1993 m. sausio 22 d. Kaune, Žemės ūkio rūmuose vykusiame asociacijos suvažiavime. Jame dalyvavo 107 delegatai: 29 žemės ūkio bendrovių, 7 stambių specializuotų kiaulininkystės kompleksų, 13 – Ūkininkų sąjungos atstovų, 48 – valstybinių, visuomeninių ir mokslo įstaigų atsakingi darbuotojai, tarp jų Žemės ūkio ministerijos, mėsos perdirbimo, pašarų perdirbimo asociacijų, Lietuvos veterinarijos akademijos, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Lietuvos gyvulininkystės mokslo tyrimų instituto ir veislininkystės atstovai. Suvažiavime buvo patvirtinti pagrindiniai LKAPA tikslai, uždaviniai, iniciatyvinės grupės parengti įstatai. Tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Algimantas Mikelėnas. LKAPA taryba buvo sudaryta daugiausiai iš gamybininkų (62 proc.), mokslininkų (26 proc.). Buvo gautas oficialus Lietuvos Vyriausybės leidimas asociacijos pavadinime naudoti Lietuvos vardą. LKAPA įstatai įregistruoti 1993 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Įstatymų departamente. Tokia buvo Lietuvos kiaulių augintojų vienijimosi pradžia.

Žinoma, nuomonių būta įvairių ir ruošiantis suvažiavimui, ir suvažiavimo metu. Valstybinės institucijos jokios iniciatyvos nerodė. Laikotarpis buvo nelengvas visiems. Keičiantis socialinei sanklodai daugiausiai nukentėjo paprasti kaimo žmonės – tiek morališkai, tiek fiziškai. Įsibėgėjo infliacija, valdžios ir perdirbamosios pramonės monopolis buvo neįveikiamas produkcijos augintojams, todėl neretai jie negaudavo jokio pelno. Todėl ir reikėjo kurti organizuotą struktūrą, kuri galėtų padėti kiaulių augintojams susiorientuoti, kaip geriau išgyventi šį sunkų laikotarpį.

LKAPA kėlė pagrindinį tikslą – ginti kiaulių augintojų interesus, visokeriopai skatinti kokybiškos kiaulienos gamybą, ieškoti jos realizavimo galimybių vidaus ir užsienio rinkose. Asociacija buvo pasirengusi padėti savo nariams. Tarp asociacijos tikslų buvo ir siekis sukurti prielaidas racionaliai ir efektyviai kiaulių augintojų, kombinuotųjų pašarų, mėsos perdirbamosios pramonės ir marketingo sistemos kooperacijai. Buvo parengti moksliškai pagrįsti kiekvienos gamybos grandies pelno paskaičiavimai pagal įdėtą darbą ir kaštus. Deja, dažna vadovaujančių darbuotojų kaita tuo laikotarpiu, atskirose grandyse vykstant kapitalo persiskirstymui, ne visada padėjo įgyvendinti gerus norus. Šiuo istoriniu laikotarpiu tiek gamybos srityje, tiek politikoje buvo daug neaiškumų, nebuvo nuoseklios finansinės sistemos. Be to, būta bandymų suskaldyti asociaciją iš vidaus, susmulkinant ją į mažesnius darinius, kuriuos būtų galima supriešinti ir taip išklibinti narių vienybę. Tačiau žmonių politinis ir profesinis sąmoningumas nuolat augo, ir asociacijos raidoje skaudesnių klaidų pavyko išvengti. Jau pirmaisiais veiklos metais LKAPA užmezgė naudingus ryšius su Danijos, Suomijos, Vokietijos kiaulių augintojais bei mokslininkais.

1993 m. rugpjūčio 4 d. veislines kiaules auginantys ūkiai įkūrė Lietuvos veislinių kiaulių augintojų asociaciją (LVKAA).

Abi kiaulininkystės asociacijos savo veiklą skyrė narių interesams ginti ir ieškojo kelių tolesnės veiklos plėtrai. Tačiau problemų kiaulininkystėje nemažėjo – vienas išsprendus, iškildavo naujų. Keitėsi ir asociacijų narių sudėtis – vieni bankrutavo, kūrėsi nauji. Nemaža dalis kiaulių augintojų, ypač smulkesniųjų, į asociacijas nestojo. Dirbdamos atskirai abi kiaulių augintojų asociacijos susidurdavo su bendromis kiaulininkystės problemomis. Be to, valstybės institucijoms buvo nepriimtina, kad analogiškus klausimus sprendžia dvi visuomeninės organizacijos. Todėl 1997 m. prasidėjo diskusijos, ar nevertėtų sujungti asociacijas bendram reikalui, įvyko abiejų asociacijų valdybų posėdžiai, kuriuose galutinai nutarta kurti bendrą asociaciją. Todėl 1998 sausio 27 d. buvo įregistruota Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA).

LR ŽŪR veikloje dalyvaujame nuo pat pradžių. Priminsiu, kad profesorius A.Mikelėnas buvo LR ŽŪR atkūrimo organizacinio komiteto narys, o taip pat kaip kiaulininkystės specialistas, aktyvus LKAA susikūrimo procesų dalyvis.

Asociacijos atstovai visuomet aktyviai dalyvavo LR ŽŪR veikloje ir iki šiol dalyvauja. Kartu esame stiprūs. Esame stiprūs ir todėl, kad LR ŽŪR iš esmės sekėsi išsirinkti tinkamus vadovus. Žmonės, kurie atkūrė LR ŽŪR, nepaisant to, kaip vėliau keitėsi jų tikslai ir požiūris, buvo svarbūs LR ŽŪR raidai. Manau, kad kiekvienas LR ŽŪR pirmininkas vertas gerų žodžių. Puikiai dirba LR ŽŪR administracija, kuriai vadovaujantis  direktorius Sigitas Dimaitis yra pastarojo 10-mečio herojus. Jo dėka LR ŽŪR atsigavo: suformuota aktyvi komanda, imtasi laikytis bendros nustatytos tvarkos, visi posėdžiai vyksta laikantis Statuto, teisės aktų, LR ŽŪR aktyviai dalyvaujama tarptautinėje veikloje, be to kapitališkai sutvarkytas pastatas, išlaikyti rajonų specialistai, vyksta veikla ir jos viešinimas. Apmaudu, kad Valstybės institucijos neretai bando suskaidyti žemdirbių savivaldos jėgas. Deja, neretai skaidymo procesas labai priklauso nuo dažnai besikeičiančių žemės ūkio ministrų pažiūrų. Kai kurie iš jų siekia bendrauti remdamiesi ne abipuse pagarba ir socialine partneryste pagrįstais santykiais, bet bandydami skaldyti ir silpninti LR ŽŪR  pozicijas. Tai smukdo visą žemdirbių bendruomenę. Būsimiems ministrams patarčiau neieškoti priešų, o išklausyti LR ŽŪR narių siūlymus, daugiau diskutuoti.

Artėjančių jubiliejų išvakarėse LR ŽŪR linkiu pasiekti žemdirbių darnos ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su LR Vyriausybe bei ministerijomis, o LKAA linkiu išlikti stipria organizacija, kokia yra dabar. Tikiuosi, kad gilias tradicijas Lietuvoje turinti kiaulininkystė ne tik neišnyks, bet ir atsigaus, kiaules auginantys ūkiai atitiks visus reikalavimus ir kiaulių auginimas taps pelninga ir gerbiama veikla.

X