Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje dalyvavę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir viceministras Darius Liutikas paskelbė naujausią informaciją apie paramą žemės ūkio sektoriui bei apie planuojamas finansavimo naujoves ir pristatė anksčiau ŽŪR kritiškai įvertintą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros projektą iki 2030 – ųjų, kitaip dar vadinamą Baltąja knyga. Dėl abiejų klausimų vyko aštrios diskusijos.
Reformuos tarnybas, taisys įstatymus
Ministras G.Surplys pažadėjo, kad Seimo pavasario sesijoje bus nagrinėjami penki ŽŪM parengti projektai.
„Pirmasis – Melioracijos įstatymas. Per 10 metų sieksime renovuoti melioracijos sistemą. Antrasis – Pieno prekybos nesąžiningų veiksmų įstatymas. Trečiasis – Maisto įstatymo pakeitimai dėl įsigaliosiančių maisto kuponų. Ketvirtasis – Rizikų valdymo fondas. Penktasis – dėl biurokratinės sistemos mažinimo. Numatyta prie VMVT prijungti VšĮ „Ekoagros“ ir Valstybinę augalininkystės tarnybą“, – sakė G.Surplys.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas suabejojo tokio sumanymo nauda:
„Kas vadovaus reformuotai struktūrai? Ar bus naudos, jeigu agronomas vadovaus veterinarijos tarnybai?“
„Tai yra Vyriausybės projektas. Man irgi kilo abejonių, tačiau nutarta siekti vadinamojo vieno langelio principo. Vadovaus direktorius, bet jis galės turėti pavaduotojus – konkrečios srities specialistus“, – aiškino G.Surplys.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis atkreipė dėmesį dėl naujai kuriamos struktūros akreditavimo problemų. Taigi reforma gali sukelti daugybę papildomų kliūčių. ŽŪR tarybos nariai pasigedo konkrečių tokios reformos sumanymo argumentų.
„Tikimės, kad sutaupysime“, – vylėsi ministras.
Kaip dalins paramą?
Ministras padėkojo ŽŪR dėl Briuselyje surengtų protesto akcijų: „Šios akcijos padės mums derėtis dėl tiesioginių išmokų keitimo ir apskritai siekti, kad ES rinkoje įsigaliotų vienodos konkurencinės sąlygos“.
Tačiau ŽŪR tarybos nariai klausė ministro, ar nenutiks taip, kaip jau buvo nutikę, kai didžiausią paramos dalį gaudavo stambiausieji ūkiai ir žemės ūkio bendrovės?
„ES paramą reikia skirstyti teisingiau nei buvo daroma iki šiol. Štai net iš Briuselio girdime patarimus, kad reikėtų riboti tiesioginių išmokų (TI) paramos sumą vienam ūkio subjektui, pavyzdžiui, iki 60 tūkst. EUR. Ar ŽŪM turi tokių planų?“, – klausė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.
Pasak ministro, ES šalys dar nenusprendė, kaip elgtis dėl TI ribojimo.
„Matyt bus leista apsispręsti kiekvienai šaliai. Kaip mes elgsimės? Lietuvoje nustatėme 150 tūkst. EUR ribą. Šis ribojimas palietė penkis žemės ūkio subjektus“, – sakė G.Surplys.
ŽŪR vicepirmininko Vytauto Buivydo žiniomis kai kurie stambiausieji ir jau daug ES paramos gavę ūkiai sugeba išvengti 150 tūkst. EUR ribos: „Jie įkuria kelis ūkius ir juokiasi iš tokių ribojimų, nors ministerija turi galimybių nustatyti tokius piktnaudžiavimo atvejus, tereikia noro“.
Ar bus laikomasi tvarkos, kai daugiau TI skiriama už pirmuosius 30 ha?
„Tokią tvarką išlaikysime. Norėčiau, kad daugiau mokėtume tik tiems, kurie ir turi tik iki 30 ha žemės, bet abejoju ar pavyks tai pasiekti“, – sakė G.Surplys.
Supaprastinta parama vilioja ir stambiuosius
Šįmet numatyta 10 mln. EUR skirti smulkiesiems ūkiams ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse.
„Pakvietėme teikti paraiškas 16 ir 40 tūkst. EUR paramai verslo pradžiai kaime. Paraiškos ir verslo planai sutrumpinti 3-6 kartus, todėl sulaukėme milžiniško susidomėjimo, paraiškų pateikta kelis kartus daugiau nei galėtume finansuoti. Neatmetu tikimybės, kad skirsime papildomą paramos sumą“, – sakė G.Surplys.
„Kas pasinaudos supaprastinta tvarka? Žinau, kad į šias lėšas nusitaikė ir stambiausieji, jau milijonus ES paramos gavę ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės“, – teiravosi V.Juodsnukis.
Be kita ko, V.Juodsnukis prašė ministro, kad šis paskelbtų informaciją, kiek iki šiol ES ir valstybės paramos gavo stambiausieji ūkiai: „Vieša paslaptis, kas jau gavo milijonus eurų paramos, tačiau jų apetitas nemažėja. Tik todėl ŽŪR taryboje jų ir nėra, tik todėl jie prie jūsų, žemės ūkio ministro, bando prieiti kitais keliais. Jūsų pareiga dirbti taip, kad ES ir valstybės parama pasiektų visus žemdirbius“.
Dar liko 840 milijonų
2013-2020 m. Kaimo plėtros programai buvo skirta 2,1 mlrd. EUR. Šiuo metu yra išmokėta 47 proc. visų lėšų, o kontraktai pasirašyti už 60 proc. lėšų. Taigi dar likę apie 40 proc., arba beveik 900 mln. EUR.
ŽŪR tarybos narys J.Kuzminskas teiravosi, ar suspėsime įsisavinti pinigus?
Viceministras D.Liutikas patikino, kad lėšos naudojamos pagal numatytą grafiką ir pavojus, kad liks nepanaudotų lėšų, negresia.
Viceministras pranešė, kad artimiausiu metu bus skelbiami nauji kvietimai teikti paraiškas: „Nuo kovo mėn. pradėsime rinkti paraiškas pagal „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Skirsime 25 mln. EUR ir dar tiek pat – antrajam šaukimui rudenį“.
Pasak D.Liutiko, bus sudarytos palankios sąlygos, reikalausime paprastesnių verslo planų, norintiems gauti paramą iki 50 tūkst. EUR. Be to, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui remti dar likę 25 mln. EUR, o šįmet planuojama skirti 12,5 mln. EUR ir paraiškos bus renkamos liepos mėnesį.
Pažadai melioracijos sistemoms rekonstruoti
ŽŪM atsižvelgė į ŽŪR tarybos priekaištus dėl lėšų melioracijos sistemoms atstatyti ir palaikyti.
„Numatėme planą per 10 metų atnaujinti visą melioracijos sistemą šalyje. Valstybės nuosavybei ir toliau priklausys visos pagrindinės melioracijos trasos, grioviai, polderiai, pralaidos ir kt. Patikėjimo teise visa tai valdys savivaldybės ir joms bus skiriamos lėšos būtent šiems darbams atlikti“, – žadėjo G.Surplys.
Ar užteks lėšų?
„Lietuvoje valstybė nuomoja apie 1 mln. ha žemės, taigi per metus planuojame surinkti po keliolika milijonų eurų ir šios lėšos pirmiausia bus skiriamos melioracijos sistemoms remontuoti ir prižiūrėti“, – žadėjo G.Surplys.
Tačiau ar tiek lėšų užteks?
„Planuojame skolintis iš Europos investicijų banko, arba pritraukti privatų kapitalą. Skolą grąžintume per 30 – 40 metų“, – sakė ministras.
Apie 10 mln. EUR planuojama skirti keliams asfaltuoti kaimuose. Daug ar mažai? Vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus galima asfaltuoti po 1 km kelio.
Sunkus Baltosios knygos kelias
ŽŪR taryba 2018 – aisiais pateikė daug pastabų dėl ŽŪM užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros iki 2030 – ųjų projekto, kuris kitaip dar vadinamas Baltąja knyga.
ŽŪM vadovai tikėjosi ŽŪR tarybos posėdyje sudėlioti paskutinius taškus ir kitą dieną šį projektą oficialiai patvirtinti, tačiau ŽŪR nariai paprašė atidėti Baltosios knygos pasirašymą, nes vis dar turi esminių pastabų. Todėl buvo nuspręsta per artimiausias tris savaites projektą tobulinti.
Apie sūnus palaidūnus
ŽŪR taryba svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prašymą pasitraukti iš ŽŪR. Priminsime, kad tokį prašymą LŪS buvo pateikusi prieš mėnesį, tačiau tada ŽŪR taryba jo negalėjo svarstyti dėl netikslumų pateiktuose dokumentuose. LŪS pateikė paaiškinimą ir šį kartą ŽŪR taryba vienbalsiai nutarė patenkinti LŪS prašymą.
„Gaila, kad LŪS vadovai priėmė sprendimą pasitraukti iš ŽŪR – gilias tradicijas turinčios ir visus šalies žemdirbius vienijančios organizacijos. Pabrėšiu – vienijančios visus žemdirbius, o ne tik siekiančius išskirtinės naudos. Kita vertus, mes ir dabar sakome, kad visiems ūkininkams ŽŪR palieka atidarytas duris. Mes patenkinome jų prašymą pasitraukti, tačiau paliekame galimybę sugrįžti ir, tikiuosi, jog kada nors priimsime juos, kaip tėvas priima sugrįžtančius sūnus palaidūnus. Kita vertus, mes nuolat sulaukiame ūkininkų iš įvairių rajonų klausimų dėl LŪS sprendimo pasitraukti. Pasirodo, kad labai daug ūkininkų apie tokį LŪS vadovų sprendimą sužinojo tik atsitiktinai, nes kai kuriuose LŪS skyriuose apie tai nebuvo svarstoma, vadovai net nesiteiravo paprastų narių nuomonės“, – apgailestavo ŽŪR pirmininkas A.Svitojus.
ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavo keli LŪS nariai, kurie patvirtino ŽŪR pirmininko išsakytus teiginius, tačiau ŽŪR taryba negalėjo nesvarstyti pateikto LŪS prašymo.
Patenkinus LŪS prašymą, įsigaliojo ir teisiniai sprendimai dėl LŪS centrinės būstinės patalpų Žemės ūkio rūmuose nuomos sąlygų. Iki šiol šiai organizacijai ŽŪR taryba buvo suteikusi lengvatines sąlygas. Ne ŽŪR nariams nuomos lengvatos neliks.