Naujienos

Maisto tiekimo grandinė: realybė ir viltys

Gegužės 30 d. Seimo Europos informacijos biure Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras surengė „Europos savaitės“ diskusiją „ES maisto tiekimo grandinė“.

Diskusiją vedęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad Europos Komisija ES maisto tiekimo grandinės gyvybingumą įtraukė į prioritetų sąrašą. Šiai idėjai pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK).

„2017 – ųjų lapkričio 15 d. KRK surengė apskritojo stalo diskusiją apie tobulesnės ir skaidresnės maisto tiekimo grandinės lūkesčius. Deja, turime konstatuoti, kad iš tikrųjų Lietuvoje yra tik trumposios maisto grandinės (TMG) užuomazgos“, – sakė A.Stančikas.

Kokios priežastys?

Diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pateikė išsamų pranešimą: „Ūkininkai – svarbūs strateginiai ir ekonominiai maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai“.

ŽŪR pirmininkas pateikė statistinius duomenis apie ūkių skaičiaus mažėjimą, prastėjantį ūkininkų pasiskirstymą pagal amžių bei ūkių pasiskirstymą pagal žemė plotą ir diskusijai pateikė bene pagrindinę TMG nesėkmės priežastį –  nuo 2004 – ųjų ES paramą (neskaitant tiesioginių išmokų) gavo tik 2 proc. ūkių. Kokių? Stambiausių.  O stambiesiems ūkiams TMG yra nesvarbi.

A.Svitojus ne tik apžvelgė esamą padėtį, bet ir įvardijo problemas bei, svarbiausia, pateikė pasiūlymus, kurių esmė – valdžios institucijos ir savivaldybės turėtų geranoriškai bendradarbiauti su ūkininkais, keisti valdžios institucijų požiūrį į ūkininkus ir ypač į vidutinius ir smukiuosius ūkius.

Į diskusiją įsijungęs naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kaip TMG pavyzdį pateikė Dalios Ėmužytės ožkų ūkį.

„Tačiau ES paramos priemonei „Trumposios maisto grandinės“ buvo skirta 3 mln. Eur, o per metus sulaukėme tik 5 paraiškų už 297 tūkst. eurų. Kodėl? Nesuprantu šio paradokso“, – stebėjosi ministras.

G.Surplys pažadėjo išsiaiškinti šios priemonės nepopuliarumo priežastis ir parengti pakeitimus, kad ūkininkai ES paramos galimybe pasinaudotų, tačiau pridūrė, kad neverta tikėtis konkurencinėje kovoje išsilaikyti vien tik naudojantis ES parama.

Asociacijos „Viva Sol“ direktorius, ūkininkas Valdas Kavaliauskas pasidalijo savo patirtimi, kurią galima apibūdinti taip: „Smulkusis ūkininkavimas – artimiausias ryšys tarp valgytojo ir gamintojo“.

V. Kavaliauskas ūkininkauja Varėnos r., laiko 60 ožkų, iš kurių per metus primelžia 45-50 t pieno. Visą pieną patys perdirba gamindami sūrius ir patys juos parduoda. Kokia nauda?

„Galutinė perdirbto parduodamo litro pieno vertė – 1,4 Eur (Prancūzijoje – 1,9 Eur). Per metus ūkio pajamos siekia 65 tūkst. Eur. Investicijos ūkiui siekė 150 tūkst. Eur ir tikimės, kad jos atsipirks per 5 metus“, – pasakojo V. Kavaliauskas.

Gerokai sunkiau sekėsi prekybos maisto produktais internetu baltakarve.lt projekto sumanytojams. UAB „Local fresh food“ direktorius Pavel Urbanovič pranešė, kad šio projekto sumanytojai nusprendė projektą sustabdyti. Priežastis – lėšų investicijoms trūkumas, nes tokiai veiklai bankai neteikia paskolų.

Europos Komisijos atstovybės ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas diskusijoje pateikė pranešimą apie Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymus dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje.

 

 

X