Gyvulininkystė

Mėsinių galvijų augintojų lyderis V.Barkauskas: darbui blogo oro nėra

1.57KPeržiūrų

Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) naujasis prezidentas Vytautas Barkauskas juokaudamas sako, kad apie darbus būtų geriau kalbėti praėjus šimtadieniui. Juokas juokais, tačiau asociacijos senbuvis labai gerai supranta, ko iš jo bei naujosios tarybos tikisi daugiau kaip LMGAGA nariai, kurių yra gerokai per penkis šimtus.

Nauja komanda

V.Barkauskas yra matomas žmogus Kelmės rajone ir visos Lietuvos ūkininkų bendruomenėje. Jis rajono savivaldybės tarybos narys, rajono ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, LMGAGA tarybos narys antrą kadenciją, štai dabar tarybos narių išrinktas asociacijos prezidentu. Už pasitikėjimą dėkodamas kolegoms kartu jis pasidžiaugia, kad sveikinimų sulaukė iš asociacijos iniciatoriaus, mėsinės galvijininkystės Lietuvoje pradininko profesoriaus Česlovo Juknos.

LMGAGA pirmieji žingsniai nebuvo lengvi, nors, lygindamas ją su vėliau įsteigtomis asociacijomis, V.Barkauskas pripažįsta, jog mėsinių galvijų augintojai, deja, prarado tam tikrą laiką, nes buvo įklimpę vidiniuose nesutarimuose. Iš naujosios sudėties tarybos, taigi ir asociacijos prezidento, tikimasi būtent vieningo požiūrio ir kryptingų darnių pastangų, kurios lemtų verslui palankesnę aplinką.

Asociacijos vadovą optimistiškai nuteikia tai, kad pusė tarybos narių yra naujai išrinkti, veislininkystę išmanantys žmonės, taip pat yra jaunų žmonių: Eglė Butkienė, Rasa Babikienė. Lazdijų rajono ūkininkė, LMGAGA ekstensyvių ir mišrių veislių klubo pirmininkė R.Babikienė prezidento teikimu tarybos patvirtinta viceprezidente. „Jaunimas imlus visoms naujovėms“, – optimistiškai į naujos sudėties komandos darbą žvelgia V.Barkauskas.

Apie žmones spręsk iš darbų

Sena išmintis, kad apie žmones reikėtų spręsti iš darbų, o ne iš kalbų. Tiesa, kartais taisyklė pamirštama, nes paperka tas, kurio „liežuvis geriau pakabintas“.

V.Barkauskas yra milžinišką patirtį sukaupęs ūkininkas bei veisėjas, kuriam ne gėda aprodyti savo ūkį ir kuris turi ką kitam patarti. Turi savo nuomonę, tačiau kai yra kalbama apie asociacijos reikalus, yra linkęs pasitarti, diskutuoti ir rasti visiems bendrą sprendimą.

Ūkininkas veisia limuzinus, bandoje apie 200 šios mėsinės veislės galvijų. Pasakoja, kad Ūpainiuose (Kelmės r. Pakražančio sen.) 1990 metais pradėjo ūkininkauti pagal Valstiečio ūkio įstatymą, vienas pirmųjų rajone. „Teko prasčiausios kolūkio žemės, vadinamoji „Igarka“, kur nebuvo nei melioracijos, nei kelio, nei telefono ryšio“, – prisimena pradžią, kaip su šviesios atminties sutuoktine kūrė ūkį. Nederlingos žemės lėmė ir specializacijos pasirinkimą.

„Nebuvo su kuo pasitarti, veislinius gyvulius veždavomės iš Vokietijos, – vieną pradžią, susijusią jau su mėsinių galvijų auginimu savo ūkyje ir Lietuvoje, mena V.Barkauskas. – Paramos intensyvumas buvo 50 proc., iki 4 tūkst. litų. Gaudavome išmokas grynaveisliams galvijams, iki 800 litų. Bet buvo problema, kad mėsos kombinatai nieko nemokėjo, gerai jei bent 10 centų daugiau (palyginti su pieninių veislių galvijais), o investuoti turėjome didelius pinigus! Investuoji penkis metus, ir jokios grąžos. Tik po penkerių metų kažkoks pelnas į ūkį ateina, prasideda realizacija“.

 

Paroda – degantis organizacinis rūpestis

Šiuo metu LMGAGA pirmasis degantis rūpestis – specializuota mėsinių galvijų veislininkystės paroda. Dėl jos apsispręsta vos prieš porą savaičių. Toks yra šių metų renginių organizavimo ypatumas, kad tenka taikstytis prie koronaviruso situacijos.

Paroda Algirdiškėse vyks rugsėjo 18-19 d. Laikas tirpsta, o organizacinių darbų gausu. Pasak V.Barkausko, tarybos nariai sutarė galvijus eksponuoti 18 gardų. Kiekvienai mėsinių galvijų veislei bus paskirta po tris gardus.

Galvijų vertintojai šiuo metu lanko ūkius, atrenka geriausius veislių atstovus. Kaip žinoma, prieš parodą būtina atlikti reikalingus gyvūnų kraujo tyrimus.

Tradicinės parodos tikslas yra parodyti žmonėms, kokie gražūs mėsiniai galvijai užauginami Lietuvoje.

Ar paroda sutrauks ir daugumą LMGAGA narių? Asociacijos prezidentas mano, jog lems gamtos sąlygos, gali planus pakoreguoti ūkiški reikalai ir epidemiologinė situacija: „Daug kas dar nepasėjęs, matome, koks ruduo. Kai kurie ūkininkai nebaigę kulti, važiuodamas per Lietuvą matau, kad likę nenukultų avižų, kviečių. Žmones atbaido ir COVID-19“.

Asociacijos aktyviausi nariai parodos dienas kalendoriaus lapelyje pasižymėjo ir dar dėl vienos svarbios priežasties. Rugsėjo 18 d. čia vyks susirinkimas dėl mėsinių galvijų augintojų kooperatyvo steigimo, taigi pageidaujantieji galės prisijungti prie buriamo kooperatyvo, aptarti drauge įstatus, diskutuotinus klausimus.

 

Darbų spektras platus

LMGAGA prezidentas nupasakoja kitų karštų darbų spektrą.

Tarybos nariai pasiskirstė veiklos barais. Neatidėliotinas darbas yra naujai „sustyguoti“ administracijos darbuotojų komandą.

Daug ką nuveikti reikia veislininkystėje, pirmiausia baigti įrengti turimas ūkines patalpas Anykščių rajone, kurios bus panaudotos atrankai ar buliukų penėjimo stočiai. „Patalpas reikia panaudoti kuo greičiau“, – teigia V.Barkauskas neabejodamas, jog šis žingsnis artina laiką, kai bus sudarytos sąlygos pelningiau realizuoti užaugintus galvijus. O tai svarbiausia, ko tikisi ūkininkai iš savo organizacijos. Jie bus patenkinti, kai gaus geresnę kainą už produkciją nei dabar.

Planuojama, kad papildomą paslaugą teiks vertintojai: į ūkį atvykęs specialistas ne tik vertintų eksterjerą, bet teiktų svėrimo paslaugą. Dabar yra taip, kad svėrėjas atvyksta kitą dieną po vertinimo, kartais po savaitės ar dviejų. Tai papildomas stresas gyvuliui, taip pat ūkininko nereikalingas gaišinimas.

Laukia rimtos diskusijos dėl išmokų už mėsinius galvijus – ar teisinga, kad jos yra mažesnės palyginti su pieninėmis karvėmis.

Pasak LMGAGA prezidento, yra užsibrėžti tikslai, ir jų linkme bus dirbama. Jis neabejoja, kad veiklas suderins nepaisant didelio užimtumo. Svarbu tinkamai planuoti, ir tai prasideda nuo detalių. Antai asociacijos taryba sutarė susirinkimus rengti kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį, o prireikus pasitelkti nuotolinio darbo formatą. „Kai geras noras, blogo oro nebūna, yra tik bloga apranga“, – juokaudamas pastebi V.Barkauskas.

X