Šalia Kuktiškių (Utenos r.) 12 pieninių karvių laikantys ūkininkai sulaukė įspėjimo, o vėliau ir baudos kvito už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris nustatytas jų nuosavoje ganykloje. Priežastis kuriozinė – kaimynai, buvę miestiečiai, kontroliuojančioms institucijoms pateikė skundus dėl galimai pernelyg garsaus melžimo įrangos burzgesio. Bauda nedidelė, bet ūkininkai nusprendė jos nemokėti – pardavę vieną karvę bei jautį, nutarė bylinėtis ir parodyti pavyzdį kitiems ūkininkams.
Ūkininkavimas – gyvenimo būdas
Penkis vaikus užauginusi Anelė Kaškevičienė save kukliai vadina ūkininko Valenco žmona. Tai jis yra ūkio šeimininkas, o Anelė tik laiko tris ūkio kampus. Šioje vietoje, šalia Kuktiškių (Utenos r.), Kaškevičiai ūkininkauja nuo 1989 – ųjų. Senjorų amžiaus sulaukę žmonės ne tik patys ūkininkauja, bet savo pavyzdžiu užkrėtė ir vieną sūnų – ūkininkavimo pradžiai jam skyrė dalį savo nedidelio sklypo. Kaškevičiams ūkininkavimas yra ne šiaip užsiėmimas, bet labiau gyvenimo būdas. Nors ne tik dėl to senjorai ūkininkauja. Pensija – labai maža.
„Todėl kiek galėsim, kiek sveikata leis, tiek ūkininkausim. Deja, pastaraisiais metais, dėl kaimynų skundų, mūsų sveikata labai pablogėjo“, – sakė A.Kaškevičienė.
Susipažinimas su naujaisiais kaimynais
Per 32 – jus ūkininkavimo metus A.Kaškevičienė sakė bendravusi su daugybe žmonių. Gerai sugyvenusi ir su kaimynu, tačiau tas dėl amžiaus ir kitų reikalų prieš 3-4 metus pardavė savo sodybą, kuri ribojosi su Kaškevičių ūkio žemėmis. Sodybą nusipirko jauni žmonės iš Utenos miesto. Mieste jie dirba, o gyvena Kuktiškėse.
Netrukus naujieji kaimynai prisistatė, susipažino. Nuotaika nepablogėjo, bet iš to susipažinimo Anelė sako prisimenanti tik kaimynės priminimą, kad ji baigusi kelias aukštąsias mokyklas.
„Ne iš karto supratau, kodėl naujoji kaimynė pabrėžė savo išsilavinimo reikalus. Dabar spėju – gal tai buvo užuomina, kad ji mokanti rašyti ir ne bet kaip, ir ne bet ką“, – svarstė A.Kaškevičienė.
Konflikto krizė sutapo su pandemija
Konflikto krizė sutapo su trečiąja pandemijos banga šį pavasarį. Kai tik Kaškevičiai išgena karves į ganyklas, taip policija sulaukia skambučio, kad trikdoma ramybė. Taigi policininkai tapo nuolatiniai Kaškevičių karvių melžimo dalyviai. Nespėja ūkininkai pamelžti karvių, o policininkai jau laukia jų prie ganyklos tvoros.
Iš pradžių pareigūnai ūkininkus įspėdavo.
„Tiesą pasakius, iš pradžių maniau, kad jie juokauja, bet vieną dieną išsitraukė aplanką ir parašė protokolą. Viešosios tvarkos pažeidimas! Ir užsiminė, kad padėkotume savo kaimynams“, – prisimena konflikto pradžią A.Kaškevičienė.
Naujoji kaimynė Jūratė Miškinienė neslepia, jog kreipėsi pagalbos į policiją.
„Turime teisę tai daryti, nes kaimynai pažeidžia neseniai pakeisto ir dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“, kuriame numatyta, kad negalima triukšmauti nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau – nuo 22 iki 6 val.)“, – sakė J.Miškinienė.
Pridursime, kad šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų, o padarytas pakartotinai – iki 300 eurų.
„Taip, mes esame miesto žmonės, miegame iki 7 val. ryto, o savaitgaliais norime pailsėti net ilgiau, todėl ir norime, kad kaimynai laikytųsi įstatymų. Suprantu, kad ūkininkai pradeda dirbti anksti, bet kodėl mes turėtume kentėti?“, – klausė J.Miškinienė.
Karvės negali palaukti
Taip jau yra, kad Kaškevičiai karves melžia apie 6 val. ryto. Daugiau karvių turintys ūkininkai karves melžia dar anksčiau.
„Karvėms nepasakysi – palaukite valandėlę, nes kaimynai miega. Be to, jeigu uždelsi melžti, tai jos pradės baubti, taigi sukels dar didesnį triukšmą“, – aiškina A.Kaškevičienė.
Tačiau J.Miškinienė atkerta: „Kaškevičiai mums sugadino visas šių metų atostogas. Pandemija, niekur negali išvažiuoti, todėl atostogavome namuose, o čia nuo ankstyvo ryto – triukšmas! Ir taip – kiekvieną rytą nuo gegužės 11 d., kai tik atvedė gyvulius į ganyklą“.
Pardavė karvę ir bylinėsis
Kelis kartus kompetentingos tarnybos atliko triukšmo matavimus. Abi pusės skirtingai aiškina matavimo rezultatus. Kol kas galime pasakyti tik tiek, kad vieną kartą melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo nustatytus reikalavimus, tačiau kitą kartą triukšmo lygis buvo leistinose ribose.
Kaimynai pateikia skirtingus teiginius apie atstumus matuojant triukšmo lygį nuo sklypų ribų. Vieni sako, kad melžimo aparatas buvo už 15-50 metrų nuo sklypo ribos, kiti – 200-300 metrų.
Skirtingi duomenys ir apie triukšmo lygio matavimo aplinkybes – ar triukšmo lygis buvo matuotas nuo kaimynų namo, t.y. nuo lovos, kurioje miega kaimynai, ar nuo sklypų ribos. Matyt, šiuos duomenis ir aplinkybes turės tikslinti jau teismas, į kurį kreipėsi Kaškevičiai. „Pardavėme vieną karvę ir veršį, kad galėtume bylinėtis. Jeigu valstybė mūsų, ūkininkų, negina štai nuo tokių įvykių, tai reikia gintis patiems ir parodyti pavyzdį“, – aiškino A.Kaškevičienė.
Rugpjūčio 31 d. Utenos teisme numatytas pirmasis posėdis.
Susikirtimo nuostoliai
Abu kaimynai vieni kitiems negaili kaltinimų ir dėl kitų susikirtimų ir, kaip tokiais atvejais dažnai nutinka, tikėtina, kad iš tikrųjų jau neprisimena, arba nenori prisiminti, kas ir dėl ko įskėlė pirmą konflikto kibirkštį.
Abu kaimynai skundžiasi dėl įsisiūbavusio konflikto pablogėjusia sveikata – ir vieniems, ir kitiems prireikė medikų pagalbos.
„Esame miesto žmonės, įsigijome sodybą tikėdamiesi ramybės, tylos, o štai kas nutiko“, – guodėsi J.Miškinienė.
„Prisimenu, net apsidžiaugėme, kai sužinojome, kad turėsime jaunus kaimynus, juk prireikus gali iš jų tikėtis pagalbos. Be to, kai matai jaunus žmones, tai ir pats pajaunėji. Negalėjome įsivaizduoti, kad po 32 metų ūkininkavimo pateksime į tokį pragarą“, – pasakojo A.Kaškevičienė.
Teisininko argumentai
Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Laimonas Stančikas tikina, kad policijos pareigūnai priėmė galimai klaidingą sprendimą.
„Iškyla klausimas – kaip vertinsime: ar kaip viešosios tvarkos pažeidimą, ar kaip higienos normų pažeidimą? Svarbios ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, suprantame, kad ribojamas triukšmas viešuosiuose parkuose. Tačiau Kuktiškių seniūnijoje konfliktas kilo dėl triukšmo vidury lauko, ganykloje, kur vykdoma žemės ūkio veikla. Taip, tą vietą galime vadinti vieša vieta, bet esu įsitikinęs, kad nėra pagrindo skirti baudą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šio veiksmo negalima vadinti įžeidimu – galima svarstyti tik dėl triukšmo lygio“, – svarstė L.Stančikas.
Ar tokio pobūdžio bylinėjimaisi dažni? L.Stančikas sakė, kad konfliktai, kuriuose susikirstų miesto ir kaimo žmonių interesai, kol kas reti. Tai – nestandartinė situacija.
KOMENTARAI
Reikia tikslinti teisės aktus
Sigitas Dimaitis, LR Žemės ūkio rūmų direktorius
Situacija išskirtinė, bet ateityje gali būti dažna. Todėl reikia tikslinti teisės aktus, nustatyti aiškias ribas. Štai miesto žmonės neįvertinę aplinkybių nusiperka sodybą ir tikisi gaivaus oro, ramybės, paukščiukų čiulbėjimo. Tačiau prieš perkant sodybą poilsiui reikėtų įvertinti ir šalia gyvenančius žmones, kurie jau kelis dešimtmečius čia ūkininkauja, ir tai yra čia gyvenančių žmonių kasdienis darbas. Taigi tikėtina, kad šalia sodybos pravažiuos traktorius su kokia nors žemės dirbimo įranga, kombainas, kad žemė bus ariama, žolė šienaujama. Miestiečiai turi suprasti, kad kaime žmonės ne poilsiauja, o dirba, ir tai yra jų kasdieninė ir nepertraukiama veikla, o ne tyčinis noras erzinti kaimynus garsais, ar kvapais.
Ar teisingai į tokias situacijas reaguoja kontroliuojančios institucijos? Ar įvertinami visų ir visi argumentai ir apskritai – ar vadovaudamiesi dabar galiojančiais teisės aktais įmanoma įvertinti visas aplinkybes? Juk vieni žmonės kaime tik gyvena, nakvoja, o dirba mieste, o kiti – ir gyvena, ir dirba kaime. Čia – jų darbovietė.
Ragino susitarti geruoju
Aistis Kukutis, Kuktiškių seniūnas
Valstybė leidžia teisės aktus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Aš esu valstybės tarnautojas, todėl turiu reaguoti ne vadovaudamasis emocijomis, o įstatymais. Aš nežinau, kuri pusė teisi. Šiuo atveju pirmuosius sprendimus priėmė policijos pareigūnai. Jie ir atsako už savo sprendimus.
Kita vertus, gyvenimo patirtis rodo, kad dauguma konfliktų kyla dėl abiejų pusių kaltės. Ne vieną kartą buvau susitikęs ir Kaškevičiais, ir su Miškiniais, išklausiau jų argumentus ir vis dėlto patariau susitarti draugiškai. Toks atvejis Kuktiškių seniūnijoje pirmasis.
Siūlo pasinaudoti Prancūzijos patirtimi
Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė
Nenormali situacija. Stebėjausi informacija iš Prancūzijos, kai į kaimą atsikėlęs gyventi miestietis padavė į teismą ūkininką, nes šio gaidys jį pažadindavo anksti ryte. Mano žiniomis, po šio įvykio Prancūzijoje buvo patikslinti teisės aktai ir dabar atsikeliantys gyventi į kaimo vietoves turi susitaikyti su čia esamomis aplinkybėmis – žemės ūkio veikla. Kitaip ūkininkai nebegalėtų ūkininkauti. Manau, tokia tvarka turėtų galioti ir Lietuvoje. Lauksiu, kuo baigsis ši byla. Tikiuosi, kad teismo sprendimas bus objektyvus ir įsigalios vadinamoji teismo praktika kitiems konfliktams spręsti, jeigu tokie kiltų. O miesto gyventojams priminsiu – ūkininkai su savo gyvuliais neateina į miesto aikštes ir skverus, todėl ir jūs supraskite, kad mes, ūkininkai, kaime ne tik gyvename, bet ir dirbame.