Naujienos

Mikrobiologinių preparatų nauda

Rugsėjo 10 d. Šilutėje vyko seminaras pagal ŽŪR įgyvendinamą projektą ,,Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti”.

Projektą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai, ŽŪR pradėjo įgyvendinti 2017 – ųjų rudenį.  Šiuo metu vyksta pagal projektą numatyti paskutiniai seminarai, lauko dienos, ūkininkų grupių susitikimai.

„Vystant šiuolaikines žemės ūkio biotechnologijas vis dažniau naudojami įvairūs bakteriniai preparatai, fiksuojantys azotą iš atmosferos, skaidantys organines medžiagas, gerinantys maisto medžiagų pasisavinimą, valantys dirvožemį nuo toksinų ir pan. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje rinkoje atsirado įvairūs, ankštinėms kultūroms skirti, ir universalūs, preparatai, pavyzdžiui, nitrogenai, nitrobakterinai, azotogenai ir kt., kurie naudojami sėkloms apdoroti. Biologinių preparatų, t.y. probiotinių mikroorganizmų, panaudojimas plinta daugelyje šalių, o ypač ten, kur atsiranda poreikis turėti ekologiškus produktus. Nors dažniausiai šiuos produktus naudoja javų augintojai, tačiau pastaruoju metu juos plačiai pradėjo taikyti ir sodininkai bei daržininkai, kaip priemones, turinčias didesnį ekonominį efektyvumą. Lietuvoje mokslininkai šiuos preparatus iki šiol dažniau tyrė augalininkystės sektoriuje. Mes, įgyvendindami projektą, siekiame biotechnologijas taikyti daržininkystės sektorių – tiek įprastinėms gamybos technologijoms, tiek taikant išimtinai tik aplinkai saugias ekologinės ir tausojančias aplinką“,- sako ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Rinkoje daugėja specialiųjų mikrobiologinių trąšų, savo sudėtyje turinčių įvairių bakterijų ir mikrogrybų kompozicijų, kurių dėka stiprinama augalų šaknų sistema, spartinamas fotosintezės procesas, didinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams, gerinama dirvožemio struktūra, stiprinama augalo imuninė sistema, sumažinamas patogeninių mikroorganizmų skaičius augalo šaknų zonoje, pagerinamas organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesas, padidinamas maisto medžiagų pasisavinimo koeficientas, o ypač fosforo junginių mažiau našiuose dirvožemiuose. Dalis šių produktų sertifikuota ekologinės gamybos ūkiams.

Mikrobiologiniai preparatai savo sudėtyje turi pieno rūgšties bakterijas, fotosintezės bakterijas (PNSB), aktinomicetus, mikrogrybus, mieles. Šių mikroorganizmų visuma turi efektyvias detoksikacines, antioksidacines ir antientropines savybes. Šios savybės yra veiksmingos, iš naujo auginant didelę naudingų mikroorganizmų grupę užterštose arba išbalansuotose aplinkose, tokiose kaip nederlingi dirvožemiai.

Projekto pagrindinis tikslas – sujungus konsultavimo ir žemės ūkio veiklos subjektų žinias, galimybes ir patirtį bei mokslo pažangą atlikti parodomuosius bandymus, sprendžiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos dirbamoje žemėje, dirvožemio biologinio aktyvumo mažėjimo, mitybos elementų balanso atstatymo problemas bei skatinti integruotų augalų apsaugos produktų naudojimo sistemos diegimą skirtingo intensyvumo daržininkystės ūkiuose (intensyvios gamybos ir ūkiuose sertifikuotuose pagal nacionalinės kokybės produktų ir ekologinės gamybos reikalavimus): mažiau palankiose ir palankiose ūkininkauti vietovėse, panaudojant inovatyvius mikrobiologinius preparatus daržovių produkcijos derlingumo stabilumui užtikrinti, kokybei pagerinti, gaminamos produkcijos savikainai sumažinti,  kartu atkuriant, saugant ir pagerinant dirvožemio ekosistemą.

Specialusis tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių  gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Projekte dalyvauja 30 daržininkystės veikla užsiimančių ūkininkų, kurie yra suskirstyti į penkias grupes po šešis ūkininkus. Kiekvienoje grupėje ūkiai atrinkti pagal ūkio dirvožemines sąlygas bei gamybos intensyvumą. Atsižvelgiant į tai turime ekologinės gamybos ūkių 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ūkių sertifikuotų pagal nacionalinės kokybės produktų specifikacijas 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei intensyvios gamybos ūkių grupę palankiose ūkininkauti vietovėse. Kiekvienoje grupėje du ūkiai buvo atrinkti parodomųjų bandymų įrengimui.

Mokslininkai ūkininkams pateikia paskutinius tyrimų rezultatus, matavimų duomenis, vertindami pasėlių sveikatingumą, išsivystymą, ieškodami vizualinių skirtumų tarp kontrolinių ir apdorotų produktais laukelių, apžiūrime parodomųjų bandymų laukus. Vertiname ūkininkų taikomas bulvių ir svogūnų auginimo technologijas ir technines galimybes projekte naudojamų preparatų naudojimui.

Doc. dr. Asta Ramaškevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas): „Pastebiu, kad ūkininkai palyginti pasyviai stebi tyrimus. Kodėl? Todėl, kad daugelis ūkininkų nori didesnių pasikeitimų, ne visus domina 10 proc. priedas, tačiau didesnių realiai juk negali būti. Taigi kai kuriems ūkininkams kol kas dar trūksta motyvų, jie neįsiklauso į ne tik pardavėjų, bet net į mokslininkų patarimus. Tačiau kitaip galvoja ūkininkai, kurie pabandė naudoti mikrobiologinius preparatus ir patyrė, kad gali sutaupyti. Taigi kiekvienam reikia beveik įrodyti, kad tai gali būti naudinga. Tačiau tai – ne tik šio projekto veiksnys, taip yra atliekant visus projektus.  Esu įsitikinusi, kad šiuos preparatus reikia naudoti ir net intensyviai, nes tik taip naudojant galima pasiekti geriausių rezultatų. Vienkartinio naudojimo efektas yra minimalus. Tik naudojant ilgiau nei  4-5 metus atsistatys  dirvožemio mikroflora, susireguliuos mikroorganizmai. Tai labai svarbu, nes šiuo metu, deja, dažnai ūkininkaujama alinant dirvožemį. Taip einama link aklavietės“.

„Susirinkę į seminarą įdėmiai klausė ASU mokslininkės ir ŽŪR konsultantės pateiktos informacijos, kurią tikėtina tikrai bus galima pritaikyti ir savo ūkiuose“, – sako ŽŪR Savivaldos organizatorė Birutė Gustienė.

X