ŽUR Naujienos

Mokytojų – praktikų patarimai – aukso vertės

Šiandien mokymasis visą gyvenimą ūkininkams ir žemės ūkio veiklos subjektams tapo būtinybe, kuri gali padėti gauti didesnes pajamas, susirasti ir kritiškai vertinti viešai skelbiamą informaciją, bendrauti ar suteikti pagalbą kitiems. Vis dėlto, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti prieš 13 metų (2008 m.) Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7% suaugusiųjų (25-64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, tuo tarpu Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2 proc.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) indėlis į žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimą

ŽŪR nuo pat organizacijos atkūrimo (1991 m.) skyrė didelį dėmesį švietimui, visos ŽŪR organizacijos daug dirba mokant, tobulinant kompetencijas, organizuojant parodas, konferencijas šalies ir tarptautiniu mastu. Kad tai duoda teigiamų rezultatų – akivaizdu: aktyvėja asociacijų veikla, didesnis dėmesys skiriamas kokybei, ekonominiam gyvybingumui, inovacijoms, rizikos valdymui, patirčių sklaidai tarp šalies ir užsienio žemės ūkio veiklos subjektų.

2021 m. spalio mėn. ŽŪR pradėjo projektą „Žinių perdavimas ūkininkams“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

„Įgyvendinant projektą planuojame surengti 202 mokymo kursus pagal 12 mokymo programų: Valdymo reikalavimų srities; Gyvulininkystės srities; Pieno ūkio efektyvumo didinimo ir klimato kaitos mažinimo veislininkystės pagalba; Augalininkystės srities; Aplinkosaugos, ekologijos srities mokymo programas; Ekonomikos, apskaitos, kooperacijos srities mokymo programas. Planuojame, kad mokymuose dalyvaus beveik 3 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų. Didelį dėmesį skiriame žemdirbių ūkinių ekonominės veiklos rezultatų gerinimui, veiklos įvairinimui, suteikiant jiems reikalingų žinių apie tausojančios aplinkos kūrimą, inovacijų diegimą, pritaikant ūkininkų įgūdžius bei gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės ir verslo aplinkos, diegiant mokslo naujoves, siekiant sėkmingai įgyvendinti naujausius aplinkosaugos, biologinės įvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo reikalavimus, saugaus maisto gamybos, kooperacijos nauda. Šiandien ypač aktualu skirti dėmesį  tausojančiam aplinką ir diegiančiam inovacijas žemės ūkiui, kuris sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. Žemės ūkio veiklos subjektams svarbu ne tik suteikti naujausias žinias, bet ir pateikti jų svarbą bei aktualumą bei taikymo ūkyje praktiškai būtinybę. Ūkininkai patys pripažįsta, kad profesinių žinių stygius, informacijos ir įgūdžių stoka stabdo inovacijų diegimą ūkiuose. Be to reikalinga suteikti žinių apie agroaplinkosauginius reikalavimus, vykdant sklaidą apie tokio ūkininkavimo naudą tiek pačiam ūkiui šiuo metu, tiek ir ateities kartoms. Todėl būtina mokyti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus sėkmingai ir nekenkiant aplinkai vystyti savo verslą, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų produktų tiekimą vietos bei ES bendrajai rinkai“, – pažymi projekto vadovė, ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.

ŽŪR mokymų stiprioji pusė – lektoriai yra praktikai

Galime tik pasidžiaugti, kad per 31-erius nepriklausomos Lietuvos metus, ūkininkai savo darbu, užsispyrimu ir nuolatiniu tobulėjimu, pasiekė puikių rezultatų: išvystė ūkius, suformavo gyvulių bandas, susivienijo į šakines ir profesines asociacijas, išvystė tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvauja gerųjų pavyzdžių keitimosi programose šalies ir užsienio mastu, ne tik dalyvauja, bet ir patys organizuoja įvairias parodas, konferencijas, kvalifikacijos tobulinimo kursus.

ŽŪR didžiuojasi, kad žemės ūkio veiklos subjektų kompetencijas tobulina lektoriai – praktikai, kurie domisi naujausiais technologiniais sprendimais, inovacijomis, bet yra asociacijų lyderiai, ne vienas turi mokslų daktaro kvalifikaciją, vadovauja projektinei veiklai, o svarbiausia – vysto savo ūkius, todėl jų patarimai – aukso vertės.

Negalime nepaminėti tokių lektorių – praktikų kaip dr. Laura Masilionytė,  dr. Edita Karbauskienė, Paulius Astrauskas, dr. Edvardas Gedgaudas, Viktorija Švedienė, Vilma Živatkauskienė, Juozas Jankauskas, Ramūnas Stonkus ir kt.

Kiekvienas besimokantysis ne tik gali, bet ir turi aktyviai dalyvauti mokymo(si) procese, pirmiausiai identifikuodamas savo mokymosi poreikius, o po to ir valdydamas visą savo mokymosi procesą.

X