ŽUR Naujienos

Nacionalinei žemės politikai ruošia naujus bėgius

Seimo naujovė – komitetų metiniai pranešimai. Vienas pirmųjų tokį pranešimą parlamentui rengiasi pateikti Kaimo reikalų komitetas (KRK). Parinkta tema ypač aktuali baigus žemės grąžinimo procesą. Gyvenimas diktuoja būtinybę naujai pažvelgti į nacionalinę žemės politiką.

Pranešimas Dėl nacionalinės žemės  politikos bus Seimo rudens sesijoje. Birželio 9 dieną KRK vicepirmininkas Vidmantas Kanopa ir komiteto narys Jonas Gudauskas suinteresuotas šalis sukvietė į pasitarimą.

Žemės politikai peržiūrėti premjerės Ingridos Šimonytės pavedimu sudaryta Vyriausybės darbo grupė. Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ji pradės dirbti ateinančią savaitę. Darbo grupei paversta iki gruodžio mėnesio parengti siūlymus dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų įvertinimo ir perdavimo kitoms institucijoms, dėl teisinių spragų, dėl valstybinės žemės naudojimo ir tvarkymo efektyvinimo. Atlikus šiuos darbus galima bus kalbėti apie naujos žemės naudojimo strategijos principus. Viceministras išreiškė nuomonę, jog Seimo komitetui metinį pranešimą verta daryti tuomet, kai darbo grupė suformuos siūlymus, nes jų dauguma bus susiję su teisės aktų keitimu.

Tačiau Seimo komitetas išreiškė nuostatą, jog šioje srityje darbą tęs nebūtinai jį siedamas su metiniu pranešimu ir nebūtinai laukdamas Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadų. KRK jau gavo nemažai pasiūlymų iš įvairių institucijų, pluoštą jų pateikė ir mokslininkai – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas. Instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė taip pat dalyvavo pasitarime. Pasiūlymų KRK pateikė ir NŽT, o direktorius Laimonas Čiakas pritarė Seimo komitetui, kad diskutuoti aktualiais klausimais verta nelaukiant rudens sesijos ir darbo komisijos išvadų.

Pasiūlymus dėl žemės politikos išsakė Žemės ūkio rūmų lyderiai. Įvardytas platus problemų ratas: praeities klaidos grąžinant žemę teisėtiems paveldėtojams, „skraidanti“ žemė, nutrūkęs žemės konsolidavimo procesas, įsiterpę sklypai ir kt.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį, kad dabartinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės palankios tik besiribojantiems sklypams. Jiems pirmenybė teikiama ir žemės laikino naudojimo, ir nuomos atvejais. O kaip įgyti žemės tam, kuris nori pradėti ūkininkauti, bet neturi žemės? „Turėtų būti kiti kriterijai“, – tvirtino V.Buivydas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis nurodė naujai išryškėjusią problemą – kaip grybus po lietaus pridygusius įvairius uab‘us, kurie neužsiima žemės ūkio veikla, tačiau spekuliaciniais tikslais visoje Lietuvoje supirkinėja žemes.

Besiklausant diskusijos kilo pasiūlymų ir KRK nariams, kurie svarstė, kad reikia kreiptis į antikorupcijos ekspertus, prašyti įvertinti nepotistinį tinklą žemėtvarkos sistemoje, nes apstu gandų ir pranešimų girdėti apie netinkamą buvusių ministerijos tarnautojų, giminaičių elgesį. Kitas siūlymas – dėl dabar paplitusios žemės panaudos praktikos, kaip jai užkirsti kelią. Tai nusikalstama praktika, nes žemės savininkai nuomą nuo valstybės slepia, ūkininkai verčiami mokėti pinigus.

X