Naujienos

Nauda ūkininkui ir dirvožemiui

Birželio 26 d. Ukmergės r. Deltuvos seniūnijoje ūkininkaujančio Gintaro Aganausko ūkyje vyko lauko diena pagal Žemės ūkio rūmų įgyvendinamą projektą „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti”.

„Ekologinių ūkių derlingumo didinimo ir dirvožemio gerinimo problema aktuali visoje Lietuvoje: mažesnis trąšų naudojimas dirvožemio kokybės negerina, tuo tarpu derlingumas yra mažesnis nei tradicine žemdirbyste užsiimančiuose ūkiuose, dėl to kenčia ūkininkų pajamos. Didelė problema ekologiniuose ūkiuose – dirvožemio agrocheminių rodiklių degradacija. Negalint naudoti mineralinių trąšų, dirvožemis tampa vienintele mitybine terpe, iš kurios augalai kasmet išeikvoja daugiau, negu grąžina su šaknimis ir augalų liekanomis. Tręšiant organinėmis trąšomis ir mažinant mineralinių trąšų kiekį ar visai atsisakant jų, dirvožemyje didėja organinės anglies kiekis, tačiau iškyla įvairiapusės augalų mitybos problema. Projekto pagalba siekiame padėti spręsti dirvožemio struktūros blogėjimo ir nesaikingo trąšų naudojimo problemas, parodyti Lietuvos žemdirbiams biotechnologinių produktų (probiotinių preparatų) ir mikroelementinių trąšų naudojimo privalumus, išsaugant dirvožemio struktūrą ir kokybę ateities kartoms, augalų produktyvumą nekenkiant aplinkai“ – kalba projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Intensyvus žemės dirbimas, pesticidų naudojimas sudaro galimybę gauti didelius ir konkurencingus derlius, tačiau sukelia trikdžius ir pokyčius ekosistemoje, todėl mažėja dirvožemio mikroorganizmų veikla ir aktyvumas, silpnėja augalų imunitetas ligoms ir kenkėjams, lėčiau skaidomos organinės medžiagos, didėja dirvožemio laidumas šalčiui ir šilumai, blogėja žiemojimo sąlygos, dėl to vyksta dirvožemio degradacija ir mažėja kultūrinių augalų derlius.

Ši problema aktuali visiems šalies žemdirbiams vykdantiems veiklą bet kuriame augalininkystės sektoriuje: grūdininkystėje, daržininkystėje, uogininkystėje ir kt. Visi ūkiai Lietuvoje susiduria su dirvožemio kokybės blogėjimu bei siekia didinti derlingumą, nebloginant produkcijos kokybės, ribojant neigiamą įtaką aplinkai ir mažinant veiklos sąnaudas.

Šiandien rinkoje daugėja specialiųjų mikrobiologinių trąšų, savo sudėtyje turinčių įvairių bakterijų ir mikrogrybų kompozicijų, kurių dėka stiprinama šaknų sistema, spartinamas fotosintezės procesas, didinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams, gerinama dirvožemio struktūra, stiprinama augalo imuninė sistema, sumažinamas patogeninių mikroorganizmų skaičius augalo šaknų zonoje, pagerinamas organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesas, padidinamas maisto medžiagų pasisavinimo koeficientas, o ypač fosforo junginių mažiau našiuose dirvožemiuose. Dalis šių produktų sertifikuota ekologinės gamybos ūkiams.

Japonijos ir JAV mokslininkų pastangomis sukurti probiotiniai preparatai (kompozicijos), skirti žemdirbystei, gyvulininkystei, žmogui. Europos Sąjungos valstybėse narėse vis daugiau naudojama probiotinių preparatų augalininkystėje. Dirvožemio struktūros ir kokybės gerinimo srityje, t.y. humuso kiekio atkūrimo, buferingumo, sorbcinių savybių gerinimo ir kt., lyderės yra Austrija ir Vokietija. Be kita ko, Lenkijoje įkurtas specializuotas institutas probiotinių preparatų, skirtų žemės ūkiui, sukūrimui. Lietuvoje probiotiniai preparatai augalininkystėje praktiškai dar nenaudojami. Atlikti bandymai Aleksandro Stulginskio universitete ir gauti teigiami rezultatai, tačiau dar nėra propaguojamas tiesioginis mikrofloros poveikis dirvos kokybės gerinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.

Žemė ūkio rūmų įgyvendinamo projekto pagalba ūkininkai skatinami diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Projektas „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

X