ŽUR Naujienos

Naujienos iš Copa – Cogeca posėdžio

23Peržiūrų

2020 m. birželio 2 d. LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Copa-Cogeca organizacijos narių vadovų nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žemės ūkio sektorių Janusz Wojciechowski.

Susitikimo dalyvius pasveikino Copa prezidentas Joachim Rukwied ir Cogeca prezidentas Ramón Armengol. Prezidentai išreiškė Europos ūkininkų ir kooperatyvų susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlyto naujojo 2021-2027 m. laikotarpio ilgalaikio biudžeto ir pabrėžė, jog siekiant išlikti konkurencingais rinkoje, būtina pasirūpinti tinkamu finansavimu ir rinkų stabilizavimu. „Mums iškyla būtinybė naudotis naujomis technologijomis, naujais veisimo metodais, skaitmeninėmis technologijomis. Privalome užtikrinti palankias sąlygas ūkininkauti jaunajai kartai, nes tik tuomet visa Europos Sąjunga taps perspektyvi“,- teigė J. Rukwied.

Europos Komisijos narys J. Wojciechowski dėkojo Copa-Cogeca organizacijų vadovams, administracijai ir valstybėms narėms už aktyvų dalyvavimą, siekiant stipraus naujojo laikotarpio biudžeto. „Jūs buvote išgirsti – neseniai pasiūlytas biudžetas yra pakankamai stiprus“,- sakė J. Wojciechowski.

Valstybės narės išreiškė pasipiktinimą, jog Komisaras nedalyvavo 2020 m. gegužės 20 d. vykusioje spaudos konferencijoje, kai oficialiai Europai buvo pristatytos „Biologinės įvairovės“ (angl. „Bioversity“) ir „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. „From Farm to Fork“) strategijos bei vieningai pažymėjo, jog negalima toleruoti jokių biudžeto apkarpymų, ypač tada, kai atsiranda papildomi ir labai ambicingi reikalavimai, o Europa kenčia nuo COVID-19 pandemijos padarinių. Jeigu taikoma vis daugiau reikalavimų, reikalingas ir didesnis biudžetas. Nepaisant to, Komisija nepateikė jokių alternatyvų, tokių kaip biotechnologijų naudojimas, genų redagavimas ir pan. Taip pat paminėta priemonės „Naujoji karta ES“ (angl. „Next Generation EU“) prieinamumo „čia ir dabar“ svarba, nes šiuo metu priemonę planuojama adaptuoti kartu su naujuoju ilgojo laikotarpio biudžetu, kurio adaptacija gali užtrukti ne vienerius metus.

J. Wojciechowski teigė, jog supranta žemės ūkio sektoriaus susirūpinimą ir abejones, tačiau nepaisant padidėjusio biudžeto, lyginant su 2018 m. pateiktu projektu, numatoma pasiekti visus numatytus tikslus ir užtikrinti saugų aprūpinimą maistu. „Visgi galiu jus patikinti, jog strategijų pasekmės sektoriui bus nuolatos stebimos ir analizuojamos, nes pirmiausia turime užtikrinti maisto saugumą. Žinoma, negalima paneigti, jog ekonominis saugumas taip pat yra labai svarbus“,- pažymėjo Komisaras. Jis taip pat pažadėjo, jog bus siekiama konvergencijos, individualiai įvertinta padėtis kiekvienoje valstybėje narėje. „Mes atskirai nagrinėsime situaciją kiekvienoje valstybėje narėje, nes kiekvienoje iš jų turime skirtingą išmetamųjų dujų lygį, skirtingą antibiotikų vartojimo lygį ir pan. Taigi, būtina į tai atsižvelgti, todėl numatytos priemonės turi būti pritaikytos skirtingoms situacijoms“.

Komisaras taip pat paminėjo, jog susiduriama su iššūkiais, susijusiais su Žaliuoju Europos kursu, tačiau dėl to yra stiprinamas 2 ramstis. „Mes padėsime ūkininkams pasiekti numatytus tikslus ir tikiuosi, kad priimtos ir patvirtintos programos bus įrankis padėsiantis padaryti ūkininkavimą atsparesnį. Noriu pabrėžti, jog tai nėra proceso pabaiga, debatai dėl biudžeto dar nėra baigti, mes turime pagalvoti, kaip sustiprinti 1-ąjį ramstį“, – sakė J. Wojciechowski.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus susitikimo metu džiaugėsi, kad neseniai Europos Komisijos pateiktose strategijose žemės ūkio sektorius pripažintas vienu iš svarbiausių sektorių, mažinant išmetamų teršalų kiekį, kad papildomas dėmesys skirtas sanglaudai, investicijoms, moksliniams tyrimams, skaitmeninimui, kurie yra būtini žemės ūkio sektoriui norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. „Visgi, palyginus Komisijos paskelbtą naujojo 2021-2027 m. finansinio laikotarpio biudžetą su šio finansinio laikotarpio biudžetu, matome, jog siūlomos lėšos pirmajam ramsčiui yra maždaug 8,8 proc. mažesnės, o antrajam – maždaug 15 proc. Šiuo metu, kai ūkininkams keliami vis didesni lūkesčiai, toks sprendimas yra tiesiog nepriimtinas”,- teigė A. Svitojus.  Jis taip pat paminėjo, jog tiesioginės išmokos pagal Bendrą žemės ūkio politiką yra apsaugos priemonė ūkininkams krizės metu. Nepaisant to, Baltijos šalių ūkininkai išlieka pažeidžiami, nes gauna mažiausias tiesiogines išmokas, kurios siekia tik 54–60 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu  faktinės gamybos sąnaudos yra daug didesnės nei ES vidurkis. Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo rinkos situacijos, nei kitose šalyse. Taip pat A. Svitojus iškėlė ir tvaraus maisto prieinamumo klausimą. „Jei norime, kad tvarus maistas būtų įperkamas, turime užtikrinti atitinkamas subsidijas ūkininkams ir skaidrumą maisto tiekimo grandinėje”,- pabrėžė A. Svitojus.

X