PolitikaŽUR Naujienos

Naujienos iš pirmojo šiemet KRK posėdžio

51Peržiūrų

2020-uosius metus Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pradėjo posėdžiu, kurio darbotvarkėje vyravo parlamentinės kontrolės klausimai.

Komiteto posėdyje aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas ir direktorius Sigitas Dimaitis.

 

Paukščių gripas – rimta grėsmė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika bei Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis pateikė naujausią informaciją apie paukščių gripo grėsmę. Didelio patogeniškumo viruso spartus plitimas Europoje kelia nerimą. Vos per kelias savaites užregistruoti 24 židiniai, iš jų 14 Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje sunaikintų naminių paukščių (kalakutų, vištų, ančių, žąsų) skaičius artėja prie 183 tūkst. VMVT ir kitos kontroliuojančios institucijos pagal savo kompetenciją sugriežtino kontrolę ir stebėseną visų taškų, kurie galėtų nulemti viruso patekimą į šalį. Numatyti visi veiksmai ir priemonės blogojo scenarijaus atvejui. Yra reikalingi teisiniai aktai, apmokyti specialistai, užtikrintas institucijų, įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimas visose grandyse. Žemės ūkio ministerija numatė finansinę paramą, kuri leistų paukščių laikytojams įsidiegti biologinės saugos priemones.

Manoma, kad užkrato šaltinis yra migruojantys vandens paukščiai. Paruoštas VMVT direktoriaus modifikuotas įsakymas, kuris bus paskelbtas sulig paukščių migracijos pradžia. Naminius paukščius visiems laikytojams bus privalu uždaryti, kad būtų išvengta bet kokio jų kontakto su migruojančiais paukščiais – galimais užkrato nešiotojais.

Paukščių gripo protrūkio atveju būtų nustatyta 3-10 km apribojimų zona. Gali grėsti paukštienos eksporto ribojimai visai šaliai.

Atrodo, kad atsakingų institucijų apgalvota viskas. O kaip atrodo iš žemės ūkio verslo pusės? ŽŪR vicepirmininko A.Baravyko siūlymu, į pavojingų ligų protrūkių grėsmę reikėtų žiūrėti kompleksiškai, kaip kompensuoti ūkio subjektų, patenkančių į apsaugos zoną, nuostolius. Tam reikėtų sukurti atitinkamą metodiką. Klausimo aktualumas tik didėja. Buvo ir tebesitęsia afrikinis kiaulių maras, galimai atslenka paukščių gripas. Bėda gali ištikti ir galvijų augintojus.

Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano peripetijos

Aplinkos bei Energetikos ministerijų atstovams KRK teko išklausyti Seimo narių bei socialinių partnerių pastabas dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. Šiame dokumente žemės ūkio sričiai keliami įpareigojimai kelia daug abejonių, tačiau planas paskutinę praėjusių metų darbo dieną Vyriausybės buvo patvirtintas ir atiduotas Europos Komisijai. Laukiama, kad birželio mėnesį ji pateiks savo pastabas.

Pagal Nacionalinį planą, žemės ūkis CO2 emisijas iki 2030 m. turi sumažinti 9 proc. Toks įpareigojimas papiktino Seimo narius: išmetimai nuo atkurtos Nepriklausomybės dienų ir taip yra drastiškai sumažėję, gyvulių skaičius kritęs iki nematytų žemumų. Naujas įpareigojimas reiškia, kad Lietuvos žemės ūkiui ir ateityje nelemta pasivyti Vakarų Europos lygio. Skirtingai nei Lietuva, Estija žemės ūkio gamybos intensyvumo mažinti neketina, didesnius klimato kaitos valdymo įsipareigojimus paskirstė kitiems sektoriams.

KRK posėdyje paaiškėjo, kad bene didžiausia kaltė tenka ŽŪM. Ji pritarusi tam, kad žemdirbiams būtų numatyti papildomi įsipareigojimai, kurie ateityje mažintų jų konkurencingumą. Neapgynė sektoriaus, kurį ši Vyriausybė laiko prioritetiniu. Papiktino ir tai, kad įsipareigojimai bei veiksmų planas nebuvo išdiskutuotas su socialiniais partneriais.

Numatytos žemės ūkio pokyčių kryptys, kuriomis ketinama švelninti klimato kaitą (taikyti neariminę technologiją, plėsti ekologinę gamybą, mažinti kuro sąnaudas ir pan.) savo ruožtu politikams sukėlė įtarimų, kad planą rengė su žemės ūkiu nesusiję žmonės.

ŽŪR vicepirmininko A.Baravyko pastebėjimu, žemės ūkyje emisijų mažinimo rezervas iš tiesų yra, tas klausimas taip pat svarstytas ir ŽŪR tarybos posėdyje. Vienas iš tokių „banginių“ yra mineralinių trąšų naudojimas, kuris dabar faktiškai yra neapskaitomas. „Galime daug sutaupyti nedaug darydami“, – sakė jis. Kitas rezervas yra biodujų gamyba, kuri kartu padėtų spręsti mėšlo saugojimo problemą. Tačiau dabar siūloma biodujų gamybos schema, siejama su autotransportu, yra ūkio subjektams yra nepatraukli.

KRK nariai nedvejoja, kad būtina grįžti prie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m., žemės ūkio sričiai aktualių klausimų. Komitetas nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad šiam reikalui būtų sudaryta Seimo darbo grupė.

Jaunieji lyderiai gilinasi į kooperaciją

Šviesesnis akcentas: KRK pirmą kartą istorijoje lankėsi nacionalinės programos „Kur Lietuvai“ dalyviai. Mat jaunieji lyderiai pirmą kartą pasirinko žemės ūkio temą. Vėjūna Žalalytė ir Tomas Jankus pasirinko iššūkį išjudinti žemės ūkio kooperaciją. Jiems buvo sudaryta galimybė Seimo komitete pristatyti tarpinį savo projekto variantą.

Pranešimą susidomėję išklausė Seimo nariai, socialiniai partneriai. Jaunieji Lietuvos kūrėjai sulaukė klausimų, išgirdo ir naudingų įžvalgų. Jomis pasidalijo ir ŽŪR administracijos direktorius Sigitas Dimaitis.

X