Sausis baigiasi, tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbai – ne. Trečiadienį posėdis buvo įtemptas. Vieno klausimo nagrinėjimą, dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, nutarta pratęsti ateinančią savaitę, rengti neeilinį komiteto posėdį.
Komiteto posėdyje dalyvavo Lietuvos Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis, LR ŽŪR narės, Lietuvos avių augintojų asociacijos, tarybos pirmininkas Rimantas Kairys.
Akiratyje dokumentas dėl klimato kaitos valdymo
Audringa diskusija dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. kilo praėjusios savaitės posėdyje. Komitetą šokiravo tai, kad dokumentas kartu su įsipareigojimais žemės ūkiui buvo patvirtinti Vyriausybės posėdyje nesuderinus su KRK bei žemdirbių savivaldos organizacijomis.
Dabar akiratyje Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
Strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą rengia ministerijos, Vyriausybės pavedimu ir kitos valstybės valdymo institucijos, o tvirtina Seimas. Dabar galiojantis dokumentas buvo patvirtintas 2012 m., baigs galioti ateinančiais metais. Dabar jis turi būti atnaujintas 2021-2050 metų laikotarpiui. Atnaujinta Seimo patvirtinta strategija turi būti pateikta Europos Komisijai, pradedama įgyvendinti ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 1-osios, o vėliau atnaujinama kas dešimtmetį.
Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas yra užtikrinti darnų vystymąsi ir pasiekti, kad šalies ekonomika augtų sparčiai, mažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis, iki 2050 m. būtų pasiektas ŠESD poveikio neutralizavimas.
Seimo komitetas demonstruoja ryžtą, kad žemės ūkio sritis netaptų strategijos įkaite, keliami įsipareigojimai būtų realūs, o numatomos priemonės pagrįstos finansavimu.
KRK svarstė keletą dokumento svarstymo darbo grupėse variantų. Ketinama pasitelkti žemės ūkio mokslininkus. Ateinančią savaitę komitetas tuo klausimu rengs neeilinį išplėstinį posėdį.
Strateginių dokumentų sąsajos
KRK kaip papildomas Seimo komitetas pritarė Finansų ministerijos siūlomoms teisės aktų pataisoms, kurios susijusios su rengiamu nauju įstatymu – Strateginio valdymo.
Šiandien turime apie 290 galiojančių planavimo dokumentų, tačiau tarpusavio sąsajos tarp jų nebuvo užtikrintos. Buvo neįmanoma šalies mastu atlikti bendrą strateginių tikslų pažangos stebėseną, užtikrinti tinkamą jų įgyvendinamą.
Norima nustatyti strategijų planavimo sistemą bei sąsajas, o kai kurias strategijas integruoti į įvairius dokumentus.
Siūlo peržiūrėti vilkų sumedžiojimo limitą
Prie diskusijos apie vilkų populiacijos reguliavimą KRK grįžo praėjus daugiau nei metams. Komitete įžvalgomis buvo dalijamasi iš skirtingų pozicijų: Aplinkos ministerijos, avių augintojų, mokslininkų, medžiotojų, gamtosaugininkų.
Pripažįstama, kad dabartinė vilkų apskaita nėra tiksli, faktiškai populiacija yra daug didesnė, šių plėšrūnų skaičius galimai pasiekė 1000 individų. Vilkų pasirodė ten, kur iki šiol jų anksčiau nebuvo registruojama, laukiniai gyvūnai migruoja nuo Baltarusijos miškų.
Kita bėda – netiksli vilkų daromos žalos statistika, nes dėl nuostolių kompensavimo kreipiasi ne visi kaimo gyventojai.
Ūkininkai yra patyrę, kad nuo gudraus plėšrūno apsisaugoti labai sudėtinga. Jo nesulaiko pusmetrį po žeme įkastas tvoros tinklas, šunys jo bijo.
Medžiotojai akcentavo, kad tai yra labai atsargūs gyvūnai, jų sumedžiojimas sudėtingas. Iš kaimo gyventojų medžiotojai sulaukia priekaištų, žmonės nelabai supranta specifikos: kad medžiotojams tai yra visuomeninis neatlyginamas įpareigojimas, be to, yra limitai. Per 5,5 mėn. trunkantį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 120 vilkų.
Aplinkos ministerija neprieštarauja – sumedžiojimo limitas gali būti padidintas, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais, jog vilkų populiacija yra padidėjusi. Įrodymų šiandien, deja, trūksta. Nepakanka žodinio pastebėjimo, medžiotojai turėtų atlikti „namų darbus“ – vilkų buvimo požymius dokumentuoti, fotografuoti.
KRK pirmininko Andriejaus Stančiko įsitikinimu, gamtoje turi būti pusiausvyra.
Išklausius įvairias puses Aplinkos ministerijai buvo pasiūlyta padidinti vilkų sumedžiojimo limitą nuo 120 iki 150.
