Naujovės Lietuvos ūkiams

Žemės ūkio rūmai vykdo projektą „Dirvožemio kokybės gerinimas (atstatymas). Azotinių trąšų mažinimas išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“. Vykdant šį projektą ŽŪR specialistams talkina Gamtos tyrimų centras. Šis projektas išsamiai buvo pristatytas parodoje „Ką pasėsi 2018“. ŽŪR seminaras papildytas itin įdomia mokslininko bei išradėjo iš Ukrainos Leonido Fadejevo paskaita.

Nuo naikintuvų prie žemės ūkio

Iki 1994 – ųjų Ukrainos mokslininkas L.Fadejevas dalyvavo kuriant karinių naikintuvų variklius, specializavosi į aerodinaminius reiškinius, o po to savo patirtį pritaikė žemės ūkyje. Mokslininko tyrimų esmė telpa šiame sakinyje: „Gamta tyliai mums atsako į daugelį mūsų keliamų klausimų, deja, mes dažniausiai atsakymo nesuprantame, neįžvelgiame jos patarimų. Viskas, ko mums reikia, yra šalia mūsų, nieko nereikia sukurti – tereikia atidžiau pažvelgti ir pamatyti“.

Su Žemės ūkio rūmais palaikantis glaudžius ryšius mokslininkas iš Ukrainos augalininkyste užsiimantiems žemdirbiams pristatė savo atliktus tyrimus apie sėklų stiprumo, jų gyvybingumo svarbą, siekiant gero derliaus, bei pasakojo apie jo sukurtą sėklų kokybės išsaugojimo technologiją. ŽŪR su mokslininku iš Ukrainos ketina bendradarbiauti.

ŽŪR projekto kryptis

ŽŪR Ekonomikos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė seminaro dalyviams pristatė ŽŪR projektą, kuris dar vykdomas, tačiau jau pirmaisiais metais surinkti duomenys rodo, kad tiek tradiciškai, tiek ekologiškai ūkininkaujančius jis turėtų sudominti dėl labai paprastos priežasties – padeda sutaupyti lėšų.

„Projekto tikslas – ūkininkaujant išsaugoti dirvožemio kokybę, kad ji nedegraduotų ir mažinant azoto trąšų naudojimą išlaikyti augalų produktyvumą. Tai labai svarbu siekiant produkcijos mažesnės savikainos“, – sakė A.Žliobaitė.

Projekto atlikėjai nustatė, jog tai pasiekti įmanoma. Kita vertus, šio tikslo būtina siekti ir dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų atsisakyti klimato atšilimą skatinančių veiksnių. Ar tai svarbu užsiimantiems augalininkyste? Taip! Tai rodo pastarųjų metų duomenys – Lietuvoje gamtos tarša didėjo būtent dėl augalininkystės. Štai 2015 – aisiais, lyginant su 2014 – aisiais, Lietuvos žemės ūkio emisijos išaugo dėl sintetinių trąšų naudojimo augimo. Lietuvoje 23 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuria žemės ūkis, o iš jų net 53 proc. sudaro dirvožemio įtaka. Kita vertus, net 75 proc. šalies plotų dirvožemio būklė Lietuvoje prasta – mažėjant gyvulininkystei trūksta organinių trąšų. Taigi pokyčiai akivaizdūs, todėl jau artimiausiais metais reikalavimai griežtės, teks mažinti sintetinių trąšų naudojimą. Kokia išeitis? Atsakyti į šį klausimą – toks ir buvo ŽŪR projekto tikslas.

„Inovacinių technologijų diegimas ir viena iš jų – probiotinių komponentų naudojimas dirvožemio kokybei gerinti“, – konkretizavo A.Žliobaitė.

Ekonominiai ŽŪR projekto rezultatai

Mokslinę projekto įgyvendinimo dalį vykdo Valstybinio Gamtos tyrimų centro mokslininkai bendradarbiaudami su  ŽŪR konsultantais ir 11 žemės ūkio subjektų: 7 augalininkystės ūkiais, po du daržininkystės ir uogininkystės ūkius. Projekto rengėjai pabandė nustatyti optimaliausią variantą – kaip efektyviau ūkininkauti mažinant trąšas ir neprarandant produktyvumo. Buvo mažinama trąšų, o jos pakeičiamos probiotiniais preparatais, NaturGeliu. Kokie rezultatai? Verti ūkininkų dėmesio.

Atlikus bandymus su miežiais projekto atlikėjai nustatė, jog kai kuriuose laukuose miežių derlingumas  padidėjo, o net laukuose, kuriuose derlingumas nepadidėjo – sumažėjo išlaidos trąšoms. Pavyzdžiui, chemizuotuose laukuose auginant pupas bei miežius ązotinių trąšų dalis sumažinta 50 proc., o naudoti ProbioHumas, o kituose – NaturGelis.

Ekonominiai rezultatai ūkininkus turėtų sudominti. Pavyzdžiui, viename chemizuotame ūkyje naudojant NaturGelį pavyko gauti 175 EUR/ha priedą.

Ūkiuose, auginusiuose miežius, naudojant mikroelementines trąšas, buvo pasiektas 81 EUR/ha priedas. Avižų plote, naudojant NaturGelį, gautas 81 EUR/ha priedas. Geri rezultatai gauti ir auginant daržoves bei uogas.

Kodėl šį projektą atliko Žemės ūkio rūmai?

„Vienas iš uždavinių, kuriuos numato ŽŪR įstatymas ir statutas – diegti įvairias inovacijas, skatinti naujoves. Tai ir darome. Mes, bendradarbiaudami su ūkininkais ir su mokslininkais atliekame darbus ir rengiame rekomendacijas, kurias naudojant ne tik mažinama produkcijos savikaina, bet ir tausojamas dirvožemis“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.