Lietuvos Žemės ūkio rūmai, įgyvendindami projektą „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ skatino ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, integruojant juos į šiuolaikinėmis daugianarių (dvinarių ir trinarių pasėlių) pasėlių technologijomis auginamų ekologinių miglinių, pupinių, aliejinių ir kitų augalų gamybą, siekiant užtikrinti užaugintos ekologinės produkcijos konkurencingumą, dirvožemio derlingumo, biologinės įvairovės ir aplinkos išsaugojimą.
Įgyvendinant projektą, atsižvelgiant į skirtingas Lietuvos klimatines sąlygas ir žemdirbystės intensyvumą buvo įrengta 10 demonstracinių dvinarių/trinarių pasėlių bandymų. Bandymai buvo vykdomi sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose, kur buvo įrengti trijų rūšių pasėliai: 1) trinaris javų ir kt. augalų, 2) dvinaris mišrus pupinių javų ir miglinių žolių bei 3) dvinaris/trinaris miglinių javų – daugiamečių pupinių žolių (taikant supaprastintą žemės dirbimą).
Dauguma ūkininkų pirmą kartą pamatė ūkininkų laukuose ir išgirdo iš Joniškėlio bandymų stoties mokslininkų lūpų apie dvinarius, trinarius pasėlius, t.y., kai tame pačiame lauke auginami keli skirtingi augalai. Toks augalų auginimas leidžia pagerinti piktžolių kontrolę, išpildyti gerą sėjomainą.
Prieš parenkant tinkamiausią dvinarį/trinarį pasėlį, visų pirma buvo įvertinta ūkininko turima technika, patirtis, dirvožemio ir klimato sąlygos, atlikta sėjomainos analizė. Bandymai buvo įrengti vadovaujantis iš anksto parengta metodika. Bandymai truko nuo 1 iki 2 metų, priklausomai nuo pasirinkto pasėlio ir jo technologijos.
Projekto metu buvo vertinami augalų produktyvumo formavimosi dėsningumai, įtaka piktžolėtumui. Buvo nustatytas augalų prekinės produkcijos kiekis, paimti augalų ėminiai ir nustatomos pagrindinės maisto medžiagos (NPK). Įvertinant augalų įvairovės naudą, remiantis surinktais duomenimis, buvo pateiktas ūkio maisto medžiagų balanso skaičiavimas, o taip pat atlikti dirvožemio agrocheminiai tyrimai (Corg. ir Nsum.), šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija (naudojant infraraudonųjų spindulių dujų analizatorių SRS-SD 1000). Pateiktos rekomendacijos dirvožemio savybių kitimą (struktūrą, organinių liekanų suirimą, makrofaunos kiekį ir kt.) įvertinti organoleptiškai.
Prieš parenkant tinkamiausią dvinarį/trinarį pasėlį, visų pirma buvo įvertinta ūkininko turima technika, patirtis, dirvožemio ir klimato sąlygos, atlikta sėjomainos analizė. Bandymai ūkiuose buvo įrengiami vadovaujantis iš anksto parengta metodika. Bandymų trukmė – 1-2 metai, priklausomai nuo pasirinkto pasėlio ir jo technologijos. Trinario javų ir kt. augalų pasėlio bei dvinario mišraus pupinių javų ir miglinių žolių pasėlio trukmė bus vieneri metai. Miglinių javų – daugiamečių pupinių žolių (taikant supaprastintą žemės dirbimą) pasėlių technologijos eiga buvo tokia: pirmais tyrimo metais (2018 m.) buvo suformuotas daugiamečių pupinių žolių pasėlis, pritaikytos mechaninės priemonės sėklos guoliavietei paruošti ir atlikta žieminių kviečių sėja; antrais tyrimo metais (2019 m.) buvo taikomos augalų konkurenciją ribojančios priemonės.
„Vienas iš būdų padidinti sėjomainos augalų įvairovę, pagerinti ekosistemos būklę – erdvinis pasėlių įvairinimas, t. y. daugianarių pasėlių technologijos taikymas, daugiamečių želdinių ir tarpinių pasėlių auginimas. Organizuotų lauko dienų ir seminarų metu ūkininkai buvo supažindinti su tarpinių pasėlių panaudojimu sėjomainose, įvairių augalų tinkamumu tarpiniams pasėliams, tarpinių augalų įtaka dirvožemio gyvybingumui ir posėlinių augalų derliui. Lauko dienose teorines žinias įtvirtinome praktiniais stebėjimais apžiūrint lauko bandymus atskiruose ūkiuose“, – mintimis dalinasi kvalifikacijos tobulinimo seminare ir lauko dienose dalyvavusi LR ŽŪR lektorė – konsultantė Rūta Čaplinskienė.
Nuotraukoje: Lauko dienos dalyviai Marijampolės sav.
