Naujienos

Net geriausias tikslas negali pateisinti bet kokių priemonių

Vadinamieji kailinių žvėrelių gelbėtojai žiniasklaidos priemonėms šį mėnesį pateikė filmuotą medžiagą, kurioje pavaizduoti kraupūs vaizdai iš X įmonės, auginančios kailinius žvėrelius audines. Pasinaudota dronais, t.y. skraidyklėmis su filmavimo kameromis. Tačiau atidesni žiūrovai pastebėjo, kad filmuota medžiaga negalima pasitikėti. Pateikiame Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovų nuomones.

Utenos rajone veikiantį ūkį slapta filmavusios VšĮ „Tušti narvai“ atstovai akcentuoja vienijantys žmones, kurie mano, jog „reikia pagerinti fermos gyvūnų situaciją“ ir apskritai kelia tikslą paskatinti pirkėjus, pardavėjus ir mados kūrėjus atsisakyti gyvūnų kailio. Tokie tikslai. O kokios priemonės? Ar tai tas atvejis, kai sakoma, jog tikslas pateisina bet kokias priemones?

„Pateikti vaizdai šokiruoja ir aš būčiau pirmasis, kuris panaudotų visas įmanomas priemones nubausti pažeidėjus ir priversčiau tokį ūkį nutraukti veiklą. Tai pasiekčiau, pavyzdžiui, informuodamas aukcionus, kuriuose parduodami žvėrelių kailiai ir tokie ūkiai turėtų pasitraukti iš rinkos. Juk jie gadina visų žvėrelių augintojų įvaizdį. Tačiau esu patyręs žmogus ir labai atsargiai vertinu tokio pobūdžio informacijas“, – sakė Vilkijoje žvėrelių auginimo ūkį turintis LŽAA pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

Kodėl LŽAA vadovas suabejojo filmuota medžiaga?

„Jeigu tie asmenys tikrai siekia gerų tikslų, tai pirmiausia ir neatidėliodami jie apie nustatytus pažeidimus turėjo informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kurios atstovai būtų nedelsdami patikrinę žvėrelių auginimo fermą. Tačiau to nebuvo padaryta. Kitas niuansas, kurį gali pastebėti atidesnis filmuotos medžiagos vertintojas – dronais iš viršaus filmuojama  Utenos rajone esanti ferma, tačiau po to filmuojama medžiaga nutraukiama ir rodomi vaizdai iš arti ir jau negalima nustatyti ar tai vaizdai iš tos pačios fermos, ar paimti, pavyzdžiui, iš interneto. Remdamasis tokiais vaizdais aš, asociacijos vadovas, negaliu daryti jokių išvadų ir bausti ar kaltinti konkrečių žvėrelių augintojų“, – sakė Č.Tallat- Kelpša.

Pasak Č.Tallat-Kelpšos, teoriškai įmanoma situacija, kad tarp dešimčių tūkstančių žvėrelių kažkokiu būdu susižaloja ar sužalojamas vienas ar keli žvėreliai, tačiau augintojai tą pačią dieną tai pastebėtų kelis kartus per dieną maitindami žvėrelius ir imtųsi priemonių.

„Be to, žvėrelių augintojams ir finansiškai neapsimoka taip nevykusiai auginti žvėrelių, juk tokio žvėrelio kailio neparduosi, be to reikėtų mokėti ir už utilizavimą, taigi augintojas patirtų nuostolį. Matyt, medžiagos autoriai to nesuprato?“, – aiškino Č.Tallat-Kelpša.

LŽAA vadovas pridūrė: „Neatmetu tikimybės, kad VšĮ „Tušti narvai“ yra ir žmonių, kurie įsitikinę atliekantys gerus darbus, tačiau negaliu suprasti, kaip sąžiningas žmogus, likęs vienas su savimi, gali sau paaiškinti apie tokius akivaizdžiai niekingus veiksmus. Kartą su jais diskutavau, klausiau jų – kaip jūs jaučiatės, kai meluojate ir žinote, kad aš žinau, jog jūs meluojate? Vieni nuleido akis, o kiti paaiškino, kad dėl kilnaus tikslo kartais galima ir meluoti. Beje, tai jie pripažįsta ir komentuodami mūsų asociacijos FB paskyroje“.

Taigi ar tikslas pateisina bet kokias priemones? Visi žinome, kad tokio pobūdžio argumentais savo veiksmus pateisina fanatikai. Pavyzdžiui, yra asmenų, kurie nevalgo mėsos ir apskritai ją vadina lavoniena. Tačiau taip manantys žmonės nesiveržia į ūkininkų ūkius ir nereikalauja, kad jie į laisvę paleistų kiaules, pienines karves ar mėsinius galvijus. O štai iš ūkių, kurie augina kailinius žvėrelius, fanatizmo simptomais pasižyminčios organizacijos reikalauja tokią veiklą nutraukti.

LŽAA yra ŽŪR narė. Todėl pasiteiravome, kaip susidariusią situaciją vertina ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus: „Aš galėčiau vertinti tik turėdamas patikimus duomenis, o šiuo atveju jie neoficialūs ir surinkti nežinomais būdais. Jeigu gyvūnų globėjai elgtųsi atsakingai ir jie tikrai siektų nubausti pažeidėjus, tai apie pažeidimus turėtų informuoti VMVT ir kartu su jais atvykti į pažeidėjų fermą. Beje, kankinti negalima ne tik kailinių žvėrelių, bet ir bet kokio kito gyvūno. Kita vertus, taip elgtis gali tik aplaidus ūkis, nesiekiantis pelno“.

Nuotraukoje: Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

X