Naujienos

Nori sumažinti paramą tarptautiniam atstovavimui

Sausio 30 d. Kaune įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje valstybės paramą už dalyvavimą tarptautinėse organizacijose gaunančios žemdirbių organizacijos pristatė minėtos veiklos ataskaitas, o svečiai iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) oficialiai pranešė, kad šiam tikslui skiriamą paramą šįmet ketinama sumažinti 10 proc. Kaip parama būtų mažinama? Nurėžiama visoms organizacijoms po lygiai ar bus įvertinamas konkrečios organizacijos veiklos svoris? ŽŪR tarybos nariai svečiams pateikė svarius argumentus ir bendrą nuomonę.   

 Nurėžė 10 proc. paramos

Pasak laikinai ŽŪR pirmininko pareigas einančio Sigito Dimaičio, tarptautinėse organizacijose dalyvaujančių ŽŪR narių veiklą sunku pervertinti – ji yra labai svarbi ne tik konkrečiai organizacijai, bet ir Žemės ūkio ministerijai, juk dalyvaudami įtakingose tarptautinėse organizacijose žemdirbiai padeda ŽŪM valdininkams, kurie į Briuselį vyksta derėtis dėl valstybei svarbių klausimų.

„Vienintelis prašymas, kad su bendrąja žemės ūkio politika susijusi veikla tarptautinėse organizacijose būtų aptariama prieš tai susipažinus su ŽŪR tarybos pozicija. Tik visi turėdami bendrą tikslą galėsime pasiekti gerų rezultatų“, – sakė S.Dimaitis.

Šiam patarimui iš esmės pritarė ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis bei Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis.

Atstovauti ES tarptautinėse žemdirbių organizacijose 2017 m. valstybė (ŽŪM) skyrė 362 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas buvo 95 proc. Taigi organizacijos turėjo prisidurti po 5 proc. savo lėšų. Nors 2017 – aisiais ŽŪM sulaukė žemdirbių organizacijų prašymų finansuoti daugiau nei buvo skirta lėšų, deja, ŽŪM nusprendė finansavimą mažinti beveik 10 proc., t.y. minėtai veiklai skirti 326 tūkst. Eur.

Nustatė pilkąją zoną

ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento tautinio paveldo vyr. specialistas Sigitas Miškinis be kita ko pridūrė, kad yra didelė tikimybė, jog sulaukus daugiau paraiškų ir jose nurodytų didesnių sumų nei planuojama, gali tekti sumažinti ir paramos intensyvumą. Beje, pirmiausia planuojama apkarpyti kai kurias ankstesniais metais finansuotas išlaidas. Kodėl ir kokias?

„ŽŪM vidaus auditas atliko žemdirbių organizacijų dalyvavimo tarptautinėse organizacijose paramos auditą ir pasiūlė mažinti išlaidas, kurios patenka į vadinamąją pilkąją zoną, t.y. neskirti paramos darbo užmokesčiui, už patalpų nuomą bei komandiruočių kompensavimą Lietuvoje“, – sakė S.Miškinis.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas paprašė pateikti argumentus: „Jeigu manote, kad dalis lėšų buvo naudojama ne pagal paskirtį, tai pasakykite, kokia paramos suma abejojate?“

„Visos išlaidos pagrįstos, tačiau mūsų skaičiavimais į pilkąją zoną patenkančios išlaidos, kurių ketiname atsisakyti, sudaro apie 100 tūkst. Eur“, – sakė S.Miškinis.

ŽŪR tarybos nariai akcentavo, kad ŽŪM pasiūlymas yra ginčytinas. Juk į Briuselį vykstantiems ministerijos tarnautojams atlyginimai nestabdomi ir komandiruotės apmokamos, todėl keistai atrodo, kad tokios pat žemdirbių išlaidos įtraukiamos į pilkąją zoną.

Žemės ūkio rūmų narių argumentai 

ŽŪR tarybos nariai turėjo svarbių argumentų.

„Primenu, kad beveik visos tarptautinės organizacijos pradėjo didinti narystės mokestį, taigi lėšų reikės vis daugiau“, – sakė A.Gaižutis.

S.Miškinis patikino, kad dėl išlaidų kompensavimo už komandiruotes į kitas šalis bei dėl padidėjusio narystės mokesčio ŽŪM nepriekaištaus – nors bendrą paramos sumą ketinama mažinti, tačiau paminėtos išlaidos bus kompensuojamos. Kompensuojamos, tačiau juk dėl šios priežasties dar labiau sumažės parama kitiems reikalams.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad organizacija pati jau sumažino išvykų skaičių, pasiliko tik labai svarbius renginius: „Būtų neteisinga paramą mažinti proporcingai, neįvertinant renginių svarbumo“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius

Daniulis apskritai suabejojo sprendimu paramą sumažinti būtent 10 proc. Kodėl ne 5 ar ne 15 proc.?

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša pasiūlė iš bėdos mažinti paramos intensyvumą – tai būtų geriausias pasirinkimas.

„Mes laukiame jūsų pasiūlymų, visus svarstysime“, – pažadėjo S.Miškinis.

Delsimo pasekmės

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė ŽŪR tarybos narius informavo apie socialinių partnerių ir  žemės ūkio ministro susitikimą, kuriame ministras užsiminė jog ministerija sulaukusi pasiūlymų iš esmės keisti Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narys, jogtės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisykles. Tiesa, nebuvo pasakyta, kokios organizacijos siūlė atlikti pakeitimus. Akivaizdu, kad tokiu atveju pasiūlymų derinimas šįmet ilgokai užtruktų.

ŽŪR tarybos nariai siūlė taisykles šįmet paruošti, o jas pakeisti nuo 2019 – ųjų pradžios, nes kitaip kelis mėnesius žemdirbių organizacijos negalėtų dalytauti numatytoje tarptautinių organizacijų veikloje.

ŽŪM ministro patarėjas Dalius Žilinskas ŽŪR tarybą bandė įtikinti, kad taisyklės būtų pakeistos labai greitai.

„Iš patirties žinome, kad per kelias savaites pakeisti palyginti sudėtingas taisykles nepavyktų, be to, jas reikėtų suderinti su socialiniais partneriais“, – sakė A.Žliobaitė.

A.Baravykas pateikė konkretų pavyzdį: „Jau šią savaitę norėčiau dalyvauti COPA/COGECA posėdyje dėl afrikinio kiaulių maro, tačiau finansavimą gaunančios Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai pasakė negalintys šios kelionės finansuoti, nes nėra garantijų dėl ŽŪM paramos“.

Į panašią padėtį pateko ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis: „Vasario mėnesį numatyti du svarbūs renginiai Vokietijoje, o dar nežinome ar jie bus finansuojami“.

Dėl šių priežasčių ŽŪR taryba nutarė siūlyti ŽŪM nestabdyti ir nekeisti finansavimo taisyklių šįmet.

„Ir galime pradėti diskusijas dėl taisyklių pakeitimo nuo 2019 m. pradžios“, – siūlė A. Žliobaitė.

ŽŪR nariai pristatė tarptautinę veiklą

ŽŪR taryba nutarė apie organizacijų dalyvavimą tarptautinėje veikloje informaciją bei ataskaitas skelbti ŽŪR internetiniame puslapyje, o šį kartą organizacijų atstovai pristatė ataskaitas ŽŪR tarybos posėdyje.

ŽŪR tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė apibendrino ŽŪR tarptautinę veiklą. Pagrindinis tikslas visiems žinomas ir iki skausmo svarbus – Lietuvos pozicija dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Tai buvo visos tarptautinės veiklos pagrindinė ašis. Žinoma, buvo skubiai reaguojama ir į svarbiausius įvykius, tarp kurių – siekti ES pagalbos Lietuvos žemdirbiams dėl iškilusių problemų, pavyzdžiui, dėl žemdirbių patirtų nuostolių.

2017 m. ŽŪR ekspertai dalyvavo 19 COPA/COGECA renginių, 10 šios organizacijos prezidiumo posėdžių, ES – Šiaurės Amerikos žemės ūkio konferencijoje ir kituose renginiuose. Be to, 2017 – aisiais parodos „Žalioji savaitė“ metu susitikimuose su Vengrijos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovais ŽŪR atstovai aptarė BŽŪP ateitį. Dalyvauta išplėstiniame Vyšegrado šalių žemės ūkio rūmų susitikime Bratislavoje, kur ŽŪR vadovai pasirašė deklaraciją dėl BŽŪP po 2020 – ųjų. Baltijos šalių organizacijų atstovų susitikime Tartu (Estija) suderinta bendra Baltijos šalių pozicija dėl BŽŪP po 2020- ųjų.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) atstovas Jonas Gintautas akcentavo organizacijos veiklą Europos veterinarijos federacijoje bei Pasaulio veterinarijos asociacijoje. LVGA prašė skirti 6 495 Eur, o gavo 50 proc.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė išskyrė jos vadovaujamos organizacijos dalyvavimą Europos šviežių vaisių ir daržovių sektoriaus augintojų ir pardavėjų organizacijų ir įmonių asociacijos bei Europos vaisių ir daržovių perdirbėjų asociacijos veikloje. Kuo ji svarbi?

„Galėjome susidaryti palyginti tikslią prognozę apie sektoriaus ateitį ir reaguoti. Be to, minėtų organizacijų renginiuose yra galimybių bendrauti su įtakingais EP nariais, EK atstovais ir su šios srities pažangiausių įmonių vadovais“, – sakė Z.Cironkienė.

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) dalyvauja Europos žemės savininkų organizacijos (ELO)  veikloje. Pasak LMSA pirmininko Algio Gaižučio, šios Briuselyje įsikūrusios įtakingos organizacijos akiratyje yra labai platus klausimų spektras, pradedant aplinkosauga, glifosatų naudojimo problemomis ir baigiant klimato atšilimo klausimais.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) yra Pasaulio juodmargių ir žalmargių holšteinų konfederacijos narė ir Europos juodmargių ir žalmargių holšteinų federacijos narė. Pastarosios organizacijos posėdyje Budapešte dalyvavo ir LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas: „Tokiuose renginiuose susirenka geriausi specialistai, sužinome veislininkystės naujoves, galime ūkininkams patarti, kaip efektyviau dirbti ir daugiau uždirbti“.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) jau nuo 2002 – ųjų yra ELO narė. Pasak LŠŪS tarybos pirmininko Vido Juodsnukio, ši organizacija pateikia labai išsamią BŽŪP analizę, kuri itin svarbi ginant smulkiųjų ūkininkų interesus, derantis dėl tiesioginių išmokų didinimo. Renginiai vyko Berlyne, Taline, Sofijoje bei Krokuvoje.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ dalyvauja COPA/COGECA veikloje. Pasak asociacijos tarptautinių ryšių koordinatorės Ingos Siaurusevičiūtės, gaunamą informaciją asociacija panaudoja kooperacijai Lietuvos žemės ūkio sektoriuje aktyvinti.  2017 – aisiais asociacijos atstovai dalyvavo aštuoniuose tarptautiniuose renginiuose, kuriuose buvo svarstoma BŽŪP ateitis, augalų apsaugos priemonių naudojimo problemos, tiesioginių išmokų tvarkos tobulinimas.

Nuo 2015 – ųjų Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) dalyvauja Europos pieno tarybos (EPT) veikloje. Anot LPGA tarptautinių ryšių koordinatoriaus Eimanto Bičiaus, vienas iš svarbiausių pastaraisiais metais EPT veiklos laimėjimas  – veiksmingi piketai Briuselyje dėl bandymo realizuoti pieno miltus iš intervencinių pirkimų. Rezultatas – pieno miltai nepateko į rinką ir todėl buvo išvengta brutalaus pieno supirkimo kainų mažėjimo.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) išskyrė veiklą COPA/COGECA organizacijoje ir Helsinkio komisijos grupėje. LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas aptakiai aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo siekį: „Turime išskirtinai geras sąlygas, nes net EK vadovai neprieštarauja naujų ES narių siekiui, todėl šį klausimą visi turime  kelti visose tarptautinėse organizacijose“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovai 2017 -aisiais dalyvavo tarptautinės ekologinių ūkių organizacijos renginiuose Vokietijoje, Anglijoje, Estijoje. LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis sakė, kad kongrese Indijoje Lietuva pasisiūlė kitą pasaulinį ekologinių ūkių kongresą surengti Lietuvoje.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra Europos kaimo turizmo federacijos narė. Pasak LKTA atstovės Dianos Dubatauskienės, asociacijos nariai dalyvavo parodoje „Žalioji savaitė“ Berlyne, generalinėje asamblėjoje Malagoje, Liuksemburge, kaimo turizmo konferencijoje Batumyje, Baltijos jūros regiono turizmo forume Turku mieste, konferencijose Rygoje bei Taline. Kokia nauda? Pasisėmė žinių ir pasiruošė šeštajam tarptautiniam Europos kaimo turizmo kongresui, kurį Lietuva šių metų spalio mėnesį surengs  Druskininkuose.

X