Nors situacija reikalauja nestandartinių sprendimų, tačiau kol kas jų pasigendame

Balandžio 15 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo numatyta aptarti žemės ūkio sektoriuje susiklosčiusią padėtį. Tačiau progos pasisakyti virtualioje posėdžių salėje daugelis nesulaukė, nes įpusėjęs nuotolinis posėdis nutrūko. Situacija simbolinė, panašus šiuo metu yra ir žemdirbių bei jų atstovų ryšys su valdžia. Ryšio bei supratimo – trūksta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ruošiasi ateinančiam pirmadieniui. Premjero Sauliaus Skvernelio įpareigojimu yra rengiamas finansinės paramos žemės ūkio sektoriui planas. Jis kitą pirmadienį bus aptartas neformaliame ministrų pasitarime.

Kaip pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, yra dvi galimos paramos schemos: teikti tikslinę paramą panašiai kaip 2014-2016 metais, kai dėl Rusijos embargo pieno sektorius patyrė didelių nuostolių (tiesa, tuomet finansine pagalba stipriai prisidėjo Europos Komisija; kita alternatyva – padėti remiant perdirbimo sektorių su sąlyga, kad būtų išlaikytos tos pačios žaliavos supirkimo kainos, kokios buvo iki koronaviruso pandemijos. Žemės ūkio ministras A.Palionis (posėdyje nedalyvavo), anot K.Anužio, linksta prie antrosios alternatyvos.

Taip pat ŽŪM viliasi pagalbos iš EK. Ministras A.Palionis kalba su žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu, kad greičiau būtų aktyvuota viena iš žemės ūkio rinkos apsaugos priemonių – privataus pieno produktų pasaugojimo. Finansinės paramos tikimybė palyginti su 2014-2016 metais šįkart yra itin kukli. Tam tikras pinigų krepšelis žemės ūkiui numatytas, tačiau kol kas apie jį niekas nekalba, dabar prioritetas yra visuomenės gyvybė, sveikata, medicina. „Jei EK neketintų prisidėti lėšomis, turim svarstyti galimybę, kad tas lėšas skirtų mūsų valstybė“, – pasak ŽŪM atstovo, Vyriausybėje šis variantas taip pat bus siūlomas.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta padėties rimtumą pieno sektoriuje, nes prognozuojama, kad supirkimo kainų kritimas gali tęstis dar ir gegužės mėnesį. Seimo komiteto pirmininkas teiravosi socialinių partnerių, ką jie mano apie siūlomas paramos schemas, apie perdirbimo įmonių rėmimą su sąlyga, kad būtų išlaikytos kovo 1-osios lygio kainos?

Žemdirbių atstovai siūlymu nėra sužavėti.

ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas buvo žemaitiškai konkretus. Pasak jo, kooperatyvai ir vėl perdirbėjų skriaudžiami labiausiai – tai, kas dabar vyksta, yra kooperatyvų žlugdymas pasinaudojant KOVID-19 pretekstu. Siūlomai paramos schemai, jeigu Vyriausybė rastų lėšų, galima būtų pritarti tik su dviem sąlygomis: į pirmykštį lygį sugrąžinus supirkimo kainas; Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais neremiant pieno vežimo iš Latvijos ir Estijos.

„Supirkimo kainos yra sumažėjusios. Remiant perdirbėjus tam, kad jie išlaikytų vienodą kainą ūkininkams, perdirbėjai pasinaudoja situacija, dar labiau pamažina pieno kainas“, – pieno gamintojų patirtį prisimindama taip pat pagrįstai nuogąstauja Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė.

Tačiau Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis tikino, kad žmonės klaidingai suvokia situaciją. Jo žodžiais, perdirbėjai nepretenduoja į paramą, priešingai – kalba apie tai, kad žemdirbiai turi būti Vyriausybės paremti. Supirkimo kaina priklauso ne nuo paramos, o nuo rinkos. Šį teiginį perdirbėjų atstovas pagrindė istoriniu pavyzdžiu iš 2015-2016 metų: mėnesiais, kai buvo mokama finansinė parama, supirkimo kainos tai krito, tai kilo. Būdama šalis eksportuotoja Lietuva yra priklausoma nuo viso regiono, o dabar nuo Naujų metų visų biržinių produktų kainos yra nukritusios net 30 proc., kiekvieną savaitę krenta žemyn.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus negiria Seimo komiteto posėdžiui pristatyto ŽŪM pasiūlymo paremti perdirbimo įmones. Jis lyg ištrauktas iš po stalo – nesitariant, nediskutuojant su žemdirbiais. Turi būti ieškomi kiti sprendimai!

Pasiteiravome ŽŪR pirmininko:

-Panašu, kad šį kartą Lietuva turės ir jau turi kapstytis iš bėdos savo jėgomis, ir bent vienu žingsniu kitos ES šalys mus jau lenkia?

-Tikrai neturėtume galvoti ne apie ES pagalbą. Visos aplinkinės valstybės šneka apie gelbėjimo paketus, kuriame skiriama vietos žemės ūkiui: Latvija, Estija, Lenkija… Pas mus kol kas vyksta tik tampymas už vilties, nelabai aiškūs dalykai.

Turėtume stebėti situaciją, kiekvieną dieną imtis efektyvių veiksmų. Tartis su žemdirbiais, kaip  geriausiai gelbėti sektorių.

-Sakote: „tartis su žemdirbiais“. Dabar to valdžios tarimosi trūksta?

-Pokalbių paskutiniu metu visai neliko. Vyriausybė užsidarė savyje, pokalbiai yra nutrūkę. Ne visi moka dirbti nuotoliniu būdu efektyviai. Kelia abejonių kompetencija, ar geba tokiu būdu bendraudami spręsti problemas. Žemdirbiams patiems tenka ieškoti išeičių, nors esame mokesčių mokėtojai, prisidedame prie valdžios išlaikymo.

-Kodėl nepritariate ministerijos  siūlomai pieno sektoriaus paramos schemai?

– Tai lipimas ant to paties grėblio. Vyksta tam tikra spekuliacija. Ministerija sako: „mes stebime kainas“. Ir važiuoja ne pas žemdirbius, o į akcines įmones, uab-us. Su jais derasi. Su perdirbimo įmonėmis ne kartą esame pasimokę, „nudegę“. Gauna milijonus paramos, o kainos vis tiek krenta. Su žemdirbiais turėtų tartis: kokius mes matome variantus.

-Pasisakote už nestandartinius sprendimus. Kokie jie galėtų būti?

-Labai neramu dėl to, kad žlugdomi kooperatyvai, ūkininkų motyvacija jungtis. Supirkimo kainos sumažintos net 15 proc. – tai kenkimas valstybinei politikai. Vyriausybės interesas turėtų būti padėti kooperatyvams!

Matau nestandartiškai: jei dalyvauji kooperatyve, gauni lėšas per kooperaciją, o kooperatyvas dalyvauja rinkoje, subalansuoja srautus. Būtų skatinamas ir ūkininkas, ir kooperatyvas, be to, išlaikoma bazinė kaina, kiekis. O dabar norima remti įmones, kurios perdirba estišką, latvišką, pieną; remti eksportą, kai įsivežame nelietuviškus produktus. Išeina keista schema.

Žemės ūkis – tai ištisas biologinis organizmas. Jei neteisingai sudėliosi mitybą, organizmas sirgs. Reikia matyti visą sistemą, visą kontekstą. Pagalba turėtų būti nutaikyta į kiekvieno sektoriaus tikslines grupes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.