Naujienos

Nuomonės sutapo – draudimo sistemą reikia tobulinti

LR Žemės ūkio rūmuose (LR ŽŪR) įvyko diskusija prie apskritojo stalo dėl Lietuvoje galiojančios pasėlių draudimo sistemos tobulinimo. Tokia diskusija tikrai pribrendo, nes dabartinė sistema netenkina ne tik ūkininkų, bet ir draudikų, nes jie norėtų ir galėtų daug ką pakeisti, jeigu pasėlius draustų daugiau ūkininkų. Diskusijoje dalyvavo asociacijų, atstovaujančių pramoninių uogynų, sodų, daržovių ir ekologinės produkcijos augintojus, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ atstovai.

Prie apskritojo stalo

Diskusijoje dalyvavo LR ŽŪR tarybos narys, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas, ŽŪM atstovai Edvardas Makšeckas ir Vygantas Katkevičius,  LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, UAB „Agropro“ vadovas Modestas Paliulis, LR ŽŪR tarybos narė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė ir kt. 

Norėtų drausti nuo šalnų rizikos

LR ŽŪR tarybos narys, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius atkreipė dėmesį į žalos vertinimą: „Norėtume daugiau aiškumo. Draudimas yra nepigus reikalas, todėl ūkininkai nori apskaičiuoti savo galimybes, įvertinti – kiek galimai prarastų ir kiek draudikai galėtų kompensuoti praradimų“.

Ūkininkai pasiūlė draudimo bendrovei įvairinti draudimo produktus, pavyzdžiui, sudaryti galimybę draustis nuo ūkininko pasirinktos vienos rizikos.

„Mes, uogų augintojai, norėtume drausti uogynus nuo šalnų rizikos, tačiau suprantu, kad draudikai irgi negali dirbti nuostolingai, todėl nieko nepasieksime, jeigu jie suteiks tokią galimybę, tačiau nustatys neįkandamus įkainius“, – svarstė A.Jasinevičius. 

Kodėl įkainiai 15 proc. didesni?

Klausimų draudikams turėjo ir ūkininkaujantys ekologiškai.

„Niekas nenori pirkti katės maiše – ekologinių ūkių savininkai turime viską skaičiuoti, negalime atsipalaiduoti. Todėl norime susipažinti su žalos vertinimo metodika. Kitas niuansas – draudikai taip ir nepaaiškino, kodėl ekologinių plotų draudimo įkainiai yra 15 proc. didesni“, – sakė LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Tačiau ūkininkaujantys ekologiškai sutarė su draudikais, kad tikslas yra bendras – siekti, kad draudimo paslaugos ūkininkams būtų patrauklesnės. Tik tokiu atveju draudimo sistema sėkmingai veiks ir ūkininkai ja naudosis daugiau nei naudojasi dabar. Be to, S.Daniulio nuomone, nors vokiečiai yra pedantiški žmonės, tačiau ūkininkavimo sąlygos Lietuvoje ir Vokietijoje yra skirtingos, skirtingas ir ūkininkų mentalitetas, todėl ir vokišką draudimo sistemą reikėtų pritaikyti prie Lietuvos niuansų.

 Palydovais dar negalima pasitikėti

70 proc. draudimo kainos kompensuoja ŽŪM, taigi jos įtaka yra svarbi.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas sakė, kad ŽŪM dar svarstys apie galimybes draudimo sistemoje naudoti palydovų duomenis.

„Tačiau turiu priminti, kad kol kas palydovų gaunama informacija ne tokia kokybiška, kokios norėtume. Be to, ji ne nuolatinė, yra įvairių papildomų sąlygų, todėl iškiltų duomenų patikimumo klausimas“, – sakė E.Makšeckas.

Be kita ko, tai – ne palydovų duomenų tiekimo kainos, bet patikimumo, efektyvumo, stabilumo reikalas.

„Deja, oficialiu šaltiniu palydovų tiekiamų duomenų artimiausiais metais negalėtume laikyti“, – sakė E.Makšeckas.

Draudikai įvertins žemdirbių pasiūlymus

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas iš esmės patenkintas, kad LR ŽŪR surengė tokią diskusiją: „Dėkoju LR ŽŪR už iniciatyvą. Gal ne visoms diskusijoje išsakytoms nuomonėms pritariu, tačiau suprantu, kad tik diskutuojant galime surasti visiems naudingų sprendimų“.

A.Navickas akcentavo galimybes skaitmenizuoti draudimo procesus – įtraukti iš palydovų gaunamus duomenis nustatant stichinę sausrą.

„Manau, kiekvienam ūkininkui svarbu žinoti, kas vyksta jo laukuose, o ne už 50 ar daugiau kilometrų. Žemės ūkio ministerija, kartu su draudikais galėtų atlikti pilotinį projektą. Žinoma, tai būtų papildomi duomenys prie meteorologinių stotelių pateikiamų duomenų“, – pasakojo A.Navickas.

Filialo vadovas įvertino žemdirbių pageidavimus dėl draudimo sistemos aiškumo.

„Tikrai pastebėjau, kad aš ir kai kurie žemdirbiai skirtingai suprantame tuos pačius teiginius. Taigi šią pastabą priimame ir sieksime, kad sistema būtų kuo aiškesnė, suprantama. Mes tai darysime ir tikiuosi, kad ūkininkų organizacijos mums padės viešinti pasėlių draudimo sistemą, juk tai mūsų bendras reikalas“, – sakė A.Navickas.

„VH Lietuva“ filialo vadovas pažadėjo prie LR ŽŪR apskritojo stalo išsakytus ūkininkų pageidavimus perduoti kompanijos vadovams, su kuriais susitiks jau kitą savaitę.  

„Manau, kad į dalį pasiūlymų bus atsižvelgta“, – sakė A.Navickas.

Nutarta:

  1. Pramoniniams uogynams, sodams, daržininkams ir ekologiniams ūkiams reikalingas patrauklus draudimas nuo pavasarinių šalnų, krušos, sausros, liūties, ilgalaikio lietaus.
  2. Ekologinių ūkių atstovai pasigenda argumentų dėl jiems taikomiems draudimo produktams taikomo 15 koeficiento. Draudimo bendrovės atstovai prižadėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai atsiųsti argumentus.
  3. Kreiptis į ŽŪM dėl palydovinių duomenų, reikalingų sausrai identifikuoti, monitoringo.
  4. Siūlyti draudimo bendrovei įvairinti draudimo produktus, t. y. sudaryti galimybę draustis nuo vienos, ūkininko pasirinktos, rizikos.
  5. Siekti mažinti besidraudžiančiųjų administracinę naštą skaitmenizuojant daugumą procesų.
  6. Ūkininkai pageidauja susipažinti su žalos vertinimo metodika.
  7. Pasiūlyti draudimo bendrovei parengti aiškų ir paprastą draudimo produktų pristatymą žemės ūkio subjektams (įmokos dydis, draudiminio įvykio požymiai, išmoks dydis). Dažnas ūkininkas, pradėjęs svarstyti pasėlių draudimo galimybę, neturi laiko, noro, gebėjimų studijuoti informaciją apie draudimo produktus. Nežinojimas, nesupratimas kelia nepagrįstas baimes, abejones dėl draudimo naudingumo bei nepasitikėjimą draudikais.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X