Naujienos

NŪŽNA valdžiai pateikė reikalavimus

Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacija (NŪŽNA) 2018 m. kovo 16 d. Plungėje surengė konferenciją „Šiandienos iššūkiai ūkininkaujantiems nederlingose žemėse“.

Konferencijoje dalyvavo per 200 nederlingose žemėse dirbančių ūkininkų, kuriuos skaudžiausiai paliestų Lietuvos Respublikos gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės plotų identifikavimo žemėlapio  (Žemėlapio) pakeitimai.

Konferencijoje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir grupelė Seimo narių, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas,  Žemės ūkio rūmų vadovai –  direktorius Sigitas Dimaitis ir vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Žemaitijos rajonų vadovai, žemės ūkio skyrių vedėjai ir kt.

Pasak NŪŽNA pirmininko Jono Kuzminsko, dėl ydingos naujojo Žemėlapio sudarymo tvarkos, net 69 seniūnijos, anksčiau turėjusios mažo nepalankumo vietovių statusą ir deklaravusios 430 555 ha žemės, iš Žemėlapio buvo išbrauktos.

Dėl susidariusios padėties sunerimę ūkininkai be kita ko pastebėjo, kad Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos  (LNŽNA) valdymo organų nariams priklausančios žemės ir toliau išlaikė nepalankių ar mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą. Ši aplinkybė ir minėtos asociacijos nesugebėjimas apginti nederlingose žemėse dirbusių ūkininkų interesų, ūkininkus paskatino įkurti NŪŽNA. Pasak J.Kuzminsko, ūkininkams kilo pagrįstų įtarimų, kad Žemėlapis parengtas neįvertinus esminių aplinkybių ir net abejonių, ar apskritai žemės tyrimai buvo atlikti, o jeigu atlikti, tai ar tai padaryta teisingai.

„Mes kreipėmės į Agrocheminių tyrimų laboratoriją (ATL), prašėme pateikti informaciją – kur ir kada buvo imami žemės mėginiai ir kodėl nė vienam  žemės naudotojui nebuvo sudarytos galimybės paimti arbitražinio mėginio ar  nors savo lėšomis atlikti kontrolinius tyrimus, kurie leistų įsitikinti, ar naudojamas dirvožemis tikrai turi tas biofizikines savybes, dėl kurių teritorijos buvo išbrauktos iš mažo  nepalankumo ūkininkauti statusą turinčių vietovių“, – sakė J.Kuzminskas.

Deja, tokios informacijos ATL nepateikė nei ūkininkams, nei NŪŽNA, nei Žemės ūkio rūmams (ŽŪR).

Šilalės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas bei Šilalės agronomų sąjungos pirmininkas  Algimantas Olendra patvirtino dalyvavęs ŽŪR posėdžiuose, kuriuose ŽŪM tarnautojai pristatė Žemėlapio pakeitimo priežastis, tačiau iš valdininkų neišgirdęs argumentų, kodėl kai kurios teritorijos buvo išbrauktos iš Žemėlapio.

„Jeigu trūksta lėšų, tai gal vertėtų ūkininkaujantiems nederlingose žemėse skirtas lėšas padalinti teisingiau – sumažinti visiems, bet neišbraukti iš Žemėlapio teritorijų, kurios pagrįstai priklausė nederlingų žemių statusui“, – siūlė A.Olendra.

ŽŪR direktorius S.Dimaitis priminė, kad labai daug lemia žemdirbių organizacijų sugebėjimas dirbti bendrai, nesiskaidant ir taip nesilpninant savo jėgų.

„2016 – ųjų rugpjūčio mėn. ŽŪR raštu kreipėsi į ŽŪM dėl informacijos apie Žemėlapio formavimą. Gavę pateikėme jį savo internetiniame puslapyje. Nors Žemėlapio formavimo aplinkybėmis pirmiausia turėjo rūpintis Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), tačiau kai kurie ūkininkai, pavyzdžiui, Vytautas Rakickas, ŽŪR vadovams sakė, kad minėta asociacija tarsi nelabai nori išgirsti jų nuomonės. Todėl vėliau ūkininkai įkūrė NŪŽNA, tačiau daug laiko jau buvo prarasta, Žemėlapis jau buvo sudarytas nepaisant to, kad ŽŪR tokiems pakeitimams niekada nepritarė“, – sakė S.Dimaitis.

ŽŪR direktorius patarė asociacijai (LNŽNA), kuriai prastai sekėsi ginti žemdirbių interesus, surasti jėgų įveikti ambicijas ir prisijungti prie aktyviai dirbančios naujosios asociacijos (NŪŽNA). Be to, S.Dimaitis priminė ir ŽŪM vadovų neištesėtą pažadą, kad su žemdirbių organizacijomis nesuderintas Žemėlapis nebus siunčiamas Europos Komisijai.

„Nereikėjo skubėti, tačiau dar ne viskas prarasta. Lietuva turi teisę pakeisti EK jau pateiktą Žemėlapį, juo labiau, kad tai tik deryboms skirtas pasiūlymas“, – sakė Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas.

Seimo KRK pirmininkas priminė, kad nederlingose žemėse dirbantiems paremti trūksta apie 17 mln. EUR, todėl skirtas lėšas reikia padalinti teisingiau, tačiau ir griežtinti atsakomybę, kad parama pasiektų tik tuos, kuriems ji tikrai priklauso.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas konferencijos dalyviams paaiškino aplinkybes, dėl kurių Žemėlapį reikėjo EK pateikti, tačiau suteikė viltį: „Esu įsitikinės, kad EK pavyks įrodyti, kad Lietuvoje mažo nepalankumo žemių viršutinė riba būtų pakelta iki 36 žemės našumo balų ir mums pavyks iki 2020 – ųjų į Žemėlapį sugrąžinti išbrauktas teritorijas“.

NŪŽNA konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją bei reikalavimus ir kiekvienas jiems pritariantis ūkininkas tai patvirtino savo parašu. Be kita ko NŪŽNA reikalauja nedelsiant EK pateikti siūlymą, kad mažo nepalankumo žemių viršutinė riba būtų 37 žemės našumo balai, užtikrinti lėšas vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių kompensacinėms išmokoms, kad jų dydžiai iki 2020 m. nebūtų mažinamas.

X