Naujienos

Pagalba tikrajai ar tariamai veislininkystei?

LR ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK)  posėdžio spalio 24 d. darbotvarkėje – valstybei svarbūs klausimai, į kuriuos komiteto nariai tikėjosi sulaukti atsakymų iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų. Deja, ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika prisipažino kol kas negalintis į juos atsakyti. Susitarta artimiausiu metu jau Žemės ūkio ministerijoje surengti  susitikimą su veislininkystės srityje kompetentingais ŽŪM vadovais ir pabandyti užtverti kelius veislininkystės reikalams skiriamų valstybės lėšų švaistymui.

LR ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK) nariai susitikime su ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėju tikėjosi aptarti LR žemės ūkio ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3D-508 patvirtintą Pagalbos veislininkystei taisyklių naują  redakciją. Priminsime, kad šiuo įsakymu buvo siekiama pakeisti Pagalbos veislininkystei taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290.

Iš esmės pirmasis klausimas buvo susijęs ir su antruoju klausimu: Dėl LR žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-281 patvirtintos „Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo 2016-2020 m. programos“ įgyvendinimo.

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika labai optimistiškai pabandė pristatyti jau mėnesį galiojančias Pagalbos veislininkystei taisykles: „Taisyklėse aiškiau reglamentuoti galutiniai pagalbos gavėjai, nes to pareikalavo Konkurencijos taryba. Galutiniai pagalbos gavėjai apibrėžti Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente, kai parama skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taigi pagalbos tiekėjas – asociacijos per kilmės knygas ar produktyvumo paslaugą teikianti institucija, ar parodą organizuojanti institucija atsako, kad ta parama pasiektų galutinį pagalbos gavėją – mažas ar vidutines įmones“.

Tačiau optimizmas baigėsi, kai LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė pateikė klausimus. Daugybę klausimų. Kai kurie iš jų – techninio pobūdžio. Šiuo atveju akivaizdu, kad taisyklių rengėjai neturėjo patirties, o taisyklių projektas kažkodėl nebuvo aptartas su socialiniais partneriais. Todėl dabar kyla daugybė neaiškumų, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymų ir paramos teikimo terminų.

Dar daugiau kilo klausimų dėl paramos gavėjų. Kas iš tikrųjų turi gauti paramą? Netikėtumas –  Pagalbos veislininkystei taisyklių 18.3 punktas. Kaip nutiko, kad išplečiamas paramos gavėjų ratas, nors teigiama, kad paramai trūksta lėšų?

„Tarp gavėjų atsiranda juridiniai asmenys. Kaip vertinsime paraiškas, kaip skirstysime pinigus?“, – klausė A.Žliobaitė.

VGVK nariams kilo įtarimų, kad ši eilutė atsirado ne atsitiktinai, o dėl lobistų poveikio.

„Neatsimenu, kodėl atsirado ši eilutė, ko gero tai dėl Konkurencijos tarybos rekomendacijų“, – bandė teisintis A.Šileika.

„Konkurencijos taryba negalėjo rekomenduoti, kad juridiniai asmenys įgytų pranašumą, lyginant su fiziniais asmenimis“, – atkirto A.Žliobaitė.

Tačiau esminis Pagalbos veislininkystės taisyklių kūrėjams – kas yra tikrieji pagalbos gavėjai.

„Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pagal ES reglamentą turėjo būti pakeista lėšų skyrimo  už Kilmės knygų bedimą tvarka. Tačiau ES reglamento reikalavimai šiuo atveju VGVK pirmininkas E.Gedgaudas.

Taigi lėšos turėjo būti skiriamos tik už veislinius gyvulius. Tačiau kai kurios asociacijos pateikė paraiškas už visus Kilmės knygose įrašytus gyvulius.

A.Šileika ir į šį klausimą negalėjo atsakyti. Pasak E.Gedgaudo, vėl reikia kai kam paaiškinti veislinio gyvulio apibrėžimą, nes parama turi būti teikiama tik už grynaveislius gyvulius, o ne asociacijoms, kurios vykdė programą gyvulių populiacijai. Taigi, kodėl Lietuva paramą veislininkystei taiko ne už grynaveislius gyvulius?

„Tai – akivaizdus pažeidimas, nesąžiningas finansavimas ir netgi veislininkystės Lietuvoje žlugdymas“, – sakė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Paminėjome tik dalį klausimų ir dalį priekaištų, kuriuos išsakė VGVK nariai, vertindami Pagalbos veislininkystei taisykles. Akivaizdu, kad jas reikia taisyti.

„Šiandien neišgirdome atsakymų. Manau, reikėtų surengti susitikimą su už šią sritį atsakingu ŽŪM viceministru, su Skaičiavimo centro atstovais ir kt., kad visiems būtų aišku – kas yra kas“, – pasiūlė E.Gedgaudas.

A.Šileika pritarė pasiūlymui. Kaip sakoma, geriau taisyti broką vėliau, negu niekada.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X