Gyvulininkystė

Pagalbos veislininkystei trūkumai: ignoruojami teisės aktai, nežinomi paramos teikimo kriterijai

Informacija apie valstybės paramą apstulbino kai kurias veislininkyste užsiimančias asociacijas. Nepaskelbus paramos teikimo kriterijų ir nesitarus su žemdirbių savivaldos organizacijomis, vienoms asociacijoms parama buvo padidinta, o kitoms – sumažinta. Maža to – padidinta parama prieštaringai vertinamoms asociacijoms, o sumažinta parama – veikiančioms pagal tarptautinius reikalavimus.

Šį klausimą žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius aptarė su veislininkystės asociacijų atstovais jau įprastu nuotoliniu būdu.

Ignoruojamas įstatymas ir sutartis

Paskelbtų duomenų analizę atlikusių LR Žemės ūkio rūmų ( LR ŽŪR) direktoriaus Sigitas Dimaitis pateikė konkrečius paramos veislininkystės asociacijoms duomenis.

Be kita ko, LR ŽŪR direktorius priminė, kad vadovaujantis tarptautiniais standartais, paramos veislininkystei neturėtų gauti asociacijos, kurios prarado veisles. Tarp tokių – Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalmargių veislės. Šių grynaveislių galvijų, remiantis tarptautiniais reikalavimais, deja, neliko. Tačiau parama šioms asociacijoms yra šįmet net padidinta. Ir atvirkščiai – neįvertintas asociacijų, kurios laikosi tarptautinių standartų ir jų atstovaujamos veislės galvijų Lietuvoje kasmet daugėja, darbas.

Būta ir daugiau paradoksų. Štai ženkli parama skiriama Lietuvos jojamųjų ponių selekcijos programai įgyvendinti.

„Ar tikrai Lietuvos žemės ūkyje prioritetas skiriamas jojamiesiems poniams auginti?“, – stebėjosi S.Dimaitis.

LR ŽŪR direktorius paviešino ką tik gautą informaciją apie veislininkystės asociacijoms skiriamas lėšas: „LGVA  skiriama parama sumažinta 10,63 proc., LMGAGA – sumažėjo net 40 proc., Nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijai parama sumažinta net 65 proc., Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijai – sumažėjo 29 proc. ir kt.“.

LR ŽŪR direktorius atkreipė dėmesį, kad nesilaikoma LR ŽŪR įstatymo, kuriame numatyta, kad viena iš šios organizacijos funkcijų – veislininkystės ir sėklininkystės plėtra.

„Be to, galioja ir 2006 m. ŽŪM bei ŽŪR sutartis, kurioje numatyta, kad ŽŪR koordinuoja veislininkystės asociacijoms pavestų funkcijų vykdymą vadovaudamasi teisės aktais bei numatyta, kad ŽŪM kartu su ŽŪR rengia veislininkystės programas, organizuoja jų įgyvendinimą. Deja, šios sutarties taip pat nesilaikoma. Kodėl?“, – skaitė minėtos sutarties nuostatas S.Dimaitis ir padarė išvadą, kad atsakomybės pirmiausia trūksta ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjui Arūnui Šileikai.

Bendradarbiavimo stokos pasekmės

Paprastai, kai kokia nors sritis reorganizuojama, tai tikimasi didesnio viešumo, veiklos skaidrumo. Tačiau šiuo atveju, regis, nutiko priešingai. Štai Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas konstatavo: „Kai parama veislininkystės asociacijoms buvo skirstoma per LR ŽŪR, tada viešai buvo skelbiami paramos teikimo kriterijai ir visi galėjo pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuota parama. Dabar parama skirstoma tarsi slapta, nesitariant su veislininkystės specialistais. Paskelbti duomenys labai keisti. Štai LGVA yra skaitlingiausia asociacija, tačiau paramos eksterjerui vertinti skirta gerokai mažiau nei neskaitlingoms asociacijoms“.

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovas, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Artūras Stimbirys stebėjosi paramos skirstymo tvarka: „Kodėl paramos skirstymo komisijoje neliko žemdirbių savivaldos atstovų, socialinių partnerių? Aš, kaip mokslininkas, nesuprantu, kodėl viešai neskelbiama, kokiais kriterijais remiantis skiriamas finansavimas?“.

Kolegai pritarė Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė, dr. Rūta Šveistienė: „Suprantu, kad komisijos nariams, kurie neturi veislininkystės srities žinių, sunku įsigilinti, suprasti. Todėl labai liūdna, kad komisija nenori išgirsti specialistų patarimų. Mes daug kartų kreipėmės, klausėme, tačiau nė karto nesulaukėme atsakymų. Gal mūsų klausimų komisija net nesvarstė, o gal nežinojo, kaip atsakyti? Nesuprantu, kodėl nenorima bendradarbiauti su asociacijų specialistais?“.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Tomas Vėbra priminė, kad per metus grynaveislių mėsinių galvijų skaičius išaugo 22 proc. , o parama eksterjerui vertinti dėl nežinomų ir neskelbtų priežasčių buvo sumažinta. Kodėl? Niekas nesugeba paaiškinti, kodėl taip nutiko“.

LMGAGA patarėjas Mindaugas Kinderis pranešė, kad 2020 – aisiais LMGAGA atliko per 3400 eksterjero vertinimų, o paskirtas finansavimas tik už 2400 eksterjero vertinimų. Kodėl?

„Bendradarbiavimo tarp ŽŪM ir veislininkystės asociacijų neliko ir neaišku dėl kokios priežasties“, – sakė M.Kinderis.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas kreipėsi į viceministrą: „Mūsų asociacija su perspektyva galvojame apie ateitį, apie plėtrą ir štai sulaukiame mažesnio nei priklausytų finansavimo. Gal padaryta klaida? Prašau peržiūrėti padarytus sprendimus“.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė prisiminė, kad anksčiau bendradarbiavimas tarp ŽŪM ir veislininkystės asociacijų buvo glaudesnis.

Nuspręsta surengti pasitarimą

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės vedėjas A.Šileika, kaip ir buvo tikėtasi, „nustebo“ dėl jam skirtų priekaištų ir patikslino susitikimo pradžioje paskelbtus duomenis apie paramą asociacijoms, nors jie buvo gauti susitikimo išvakarėse.

Taigi A.Šileika patikino, kad LMGAGA skirta ne 40 proc. mažiau, bet 8 proc. daugiau lėšų nei buvo skirta praėjusiais metais. Tačiau savo pasisakymu skyriaus vedėjas tik patvirtino, kad jo vadovaujamoje srityje stinga viešumo, skaidrumo ir aiškumo bei apskritai trūksta tvarkos. Kodėl konkretūs duomenys nebuvo pateikti viešai, kodėl asociacijos tik po pakartotinų prašymų sulaukė informacijos ir, kaip paaiškėjo, ji buvo netiksli? Į šiuos klausimus A.Šileika negalėjo atsakyti.

„Jeigu tikrai reikia, tai galim surengti susitikimą ir diskutuoti“, – siūlė A.Šileika, dar labiau nustebindamas asociacijų atstovus dėl tokio pasiūlymo. Juk ne tik „jeigu reikia“, bet visada reikėjo ir vedėjas netgi privalėjo tai daryti pagal minėtą įstatymą ir sutartį.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pažadėjo įvertinti susitikime pateiktas pastabas ir pasiūlymus: „Reikia surengti pasitarimą, kuriame dalyvautų VMVT bei veislininkystės asociacijos ir aptarti, kaip toliau dirbsime“.

S.Dimaitis pasiūlė tokį pasitarimą surengti Kaune, erdvioje LR ŽŪR salėje, kur būtų įmanoma laikytis Covid karantino reikalavimų. Tokį susirinkimą planuojama surengti gegužės mėnesio pabaigoje.

X