Žemės ūkio sektoriaus plėtra ir konkurencinis pranašumas neįsivaizduojamas be inovacijų. Lietuvoje didėja susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu, todėl Žemės ūkio rūmų inicijuotas ir įgyvendintas projektas „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ sulaukė didelio ūkininkų susidomėjimo ir palaikymo.
Daugiausiai tiesioginės sėjos technologiją taiko JAV (26,5 mln. ha), Brazilija (25,5 mln. ha), Argentina (19,7 mln. ha), Kanada (13,5 mln. ha), Australija (12,0 mln. ha) ir kitos šalys, kuriose labai stipriai pasireiškia dirvos erozija. Europos Sąjungoje žemdirbystei naudojamas plotas sudaro apie 161,6 mln. ha. Tiesioginė sėja Europoje taikoma apie 1,3 mln. ha, pagrinde Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje. Tiesioginės sėjos plotai Europoje dar nėra dideli, tik kai kuriose šalyse sudaro nuo 2 iki 12 %. Lietuvoje tausojančios žemės dirbimo technologijos taip pat jau plačiai taikomos. Eurostat duomenimis tiesioginės sėjos technologijos Lietuvoje sudaro apie 5 % viso kultūriniams augalams auginti skirto ploto. Nors daugelyje Europos šalių arimas plūgu vis dar yra pagrindinis žemės dirbimo būdas, tačiau pastarųjų 20 metų tendencijos rodo, jog vis dažniau atsisakoma tradicinio žemės dirbimo ir pereinama prie įvairių tausojančio žemės dirbimo technologijų. Tokiose technologijose dirva neariama, bet įdirbama minimaliai įvairiais supaprastinto žemės dirbimo padargais. Kai kuriuose pasaulio šalyse tokios tausojančios žemės dirbimo technologijos sudaro apie 70 %, o Europoje – iki 60 % (Eurostat, 2020).
„Lietuvoje jau turime ūkininkų, kurie domisi supaprastintu žemės dirbimu ir šią technologiją jau taiko ne vienerius metus, todėl tyrimai, analizuojantys alternatyvias įprastiniam žemės dirbimui sistemas, yra labai aktualūs. Taigi įgyvendinant ŽŪR projektą buvo įrengti parodomieji bandymai ūkiuose, kur buvo pademonstruota inovatyvi tiesioginė sėja į ražienas, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai buvo įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose įvairiuose Lietuvos regionuose. Bandymai atlikti su Lietuvoje auginamomis kultūromis – žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką, bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis. Įgyvendinus projektą parengėme ir rekomendacijas ūkininkams, kur aprašomos inovatyvios žemės dirbimo technologijos, kurios rekomenduojamos žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams, kurie, atsižvelgiant į savo regiono dirvožemio chemines, fizikines ir reljefines savybes, jas gali sėkmingai taikyti savo ūkiuose. Taip pat pateikiami pagrindiniai parodomųjų bandymų duomenys, kuriais remiantis parengtos rekomendacijos”, – informuoja ŽŪR konsultantė, projekto vadovė dr. Laura Masilionytė.
„Taikant neariminį žemės dirbimą, mažiau ardoma artimesnė natūrali dirvožemio struktūra, teigiamai veikia dirvos organizmus. Dirvos plyšeliai, šaknų bei sliekų padaryti kanalai ardomi tik viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, o gilesni sluoksniai lieka nepaliesti. Todėl dirvožemyje formuojasi didesnės sporos, kurios didina vandens sugėrimą po stipraus lietaus ir mažina augalų maisto medžiagų netekimą dėl kritulių bei erozijos. Tiesioginės sėjos tikslas – įterpti sėklą tiesiai į ankstesnio derliaus atliekas, minimaliai įdirbant dirvožemį (kultivuojama tik 5–20% dirvos paviršiaus). Pastebėjau, kad šis būdas turi pranašumų, o dalyvavimas projekte suteikė naujų patirčių ir žinių, kurias būtinai pritaikysiu savo ūkyje“, – pažymi projekte dalyvavęs ūkininkas Ramūnas Jurkus.
