Paieškos karinio poligono teritorijai išplėstos

Mažeikių r. Užventės kaime gyvenantis Algirdas Ukanis ūkininkauja Svirkančių, Čekų ir Kegrių kaimuose – iš viso dirba apie 150 ha žemės. Visi šie žemės ūkio paskirties žemės plotai patektų į Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planuojamo įrengti karinio poligono teritoriją. Į planuojamą karinio poligono teritoriją patektų ir daugiau ūkių ir ne tik iš Mažeikių, bet ir iš Telšių, Akmenės bei Šiaulių rajonų. Nors pagal įstatymus valstybė turi teisę imtis tokių priemonių, tačiau šiuo metu KAM, su mokslininkų pagalba, ieško teritorijos, kurioje gyventų kiek įmanoma mažiau žmonių.

Sunkiai įsivaizduoja blogiausią variantą

Pasak LR ŽŪR  savivaldos organizatorės Mažeikių rajone Rūtos Čaplinskienės, Mažeikių r. Viekšnių bei Tirkšlių seniūnijose įsikūrę ūkininkai yra sėslūs žmonės. Vieni perėmę ūkius iš savo tėvų, kiti vietos gyventojai pradėję ūkininkauti nuo kelių hektarų, įsisavinę kažkada apleistas žemes. Jiems ūkininkavimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pasak R.Čaplinskienės, kitaip gyventi ir užsidirbti lėšų gyvenimui šie žmonės nemoka. Kompensacijos už prarastas žemes? Valstybės kompensacijos numatytos, tačiau daugeliui ūkininkaujančių žmonių šios lėšos – ne išeitis.  Naują ūkį nusipirkti sunku, o ir  ne viskas pinigais matuojama. Štai Algirdas Ukanis ūkininkauja savo tėviškėje nuo 1996 m. Anksčiau ūkis buvo mišrus – melžė karves, augino kiaules, tačiau dėl valstybės ydingos žemės ūkio politikos, tiksliau – dėl nesugebėjimo laikytis subalansuotos žemės ūkio politikos, ūkininkas šiuo metu užsiima tik augalininkyste.

„Žemės pakankamai geros. Pasiekiame 5-7 t/ha grūdų derlių“, – sakė A.Ukanis.

Netoli ūkininkauja ir vyriausias Algirdo sūnus.

„Jis baigė agronomijos mokslus ASU (dabar  VDU ŽŪA) ir ūkininkauja savarankiškai. Jo ūkis taip pat patenka į planuojamą karinio poligono teritoriją“, – pasakojo A.Ukanis.

Svarbi ir kita šio proceso dalis – nežinomybė. Kai žmonės neturi informacijos, tai tokios istorijos visada apauga keisčiausiais gandais. Taip nutiko ir šį kartą. Štai apie ketinimą jo žemėse įrengti karinį poligoną ūkininkas sužinojo ne iš valstybės tarnybų, bet iš žiniasklaidos.

„Rajono valdžia irgi tylėjo, kol mes, ūkininkai, nepradėjome bruzdėti“, – stebėjosi A.Ukanis.

Kaip ūkininkas įsivaizduoja blogiausią variantą?

„Sunkiai įsivaizduoju. Ūkininkauti pradėjom nuo arkliuko, grėbėm šieną, kaip grėbdavom vaikystėje, vežėme vežimais. Pamažu plėtėme ūkį ir per 24 metus jį gerokai pakeitėme. Suprantu, kad valstybei reikia turėti tokius objektus, bet reikėtų paieškoti prastesnių žemių, kad nuostolių kuo mažiau patirtų ir žmonės ir valstybės ekonomika“, – svarstė ūkininkas A.Ukanis.

Kariškiai linkę į kompromisus

KAM  atstovai regis nusiteikę atsižvelgti į gyventojų nuomonę. KAM neseniai paskelbė, kad šiuo metu dar nėra apsispręsta nei dėl rajono, nei dėl konkrečios būsimo poligono vietos. Kitaip tariant – vyksta žvalgytuvės. Dėl konkrečios naujo poligono vietos bus apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivalda, verslu, ūkininkais ir bendruomene. Šiuo metu LR teritorijos Bendrajame plane rezervuotos teritorijos yra maksimalaus dydžio, tačiau šias ribas KAM ir Lietuvos kariuomenė koreguotų po konsultacijų su vietos savivalda.

KAM atstovai irgi teigia, kad poligonas turėtų būti įkurtas mažai apgyvendintoje, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinčioje teritorijoje, kurioje nėra ribojama karinė veikla ir kuri užtikrintų tolygesnį visų Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimosi vietų paskirstymą.

Naujausiomis žiniomis KAM išplėtė paiešką teritorijos poligonui – užsakyta galimybių studija, kuri įvertintų tokias galimybes visos Lietuvos teritorijos mastu.