Jaunimas

Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia valstybės investicija

Jaunieji ūkininkai, kurių gretose vyravo LR ŽŪR priklausančios Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nariai nuotoliniu būdu susitiko su Žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadove ir jos komandos nariais. Tema itin aktuali – papildoma parama jauniesiems ūkininkams po 2023 – ųjų. Susitikime netrūko aštrokų nuomonių susikirtimų, tačiau diskusija buvo naudinga abiem pusėms.

Kartų kaita tarnautojų akimis

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė priminė, kad diskusijos apie būsimąjį (jau prasidėjusį) ES paramos  laikotarpį prasidėjo prieš dvejus metus. Deja, naujojo laikotarpio startas vėluoja – turėjo prasidėti nuo 2021 m. pradžios, bet ES teisėkūros institucijoms iki šiol nepavyko galutinai susitarti dėl teisės aktų. Iki šiol nepatvirtintas nė vienas teisės aktas, pagal kurį turėtų būti skiriama ES parama.

Tačiau yra projektai. Nors LJŪJS nariai jau buvo susipažinę su paramos jauniesiems ūkininkams gairėmis, tačiau buvo naudinga dar kartą išgirsti naujausią informaciją iš kompetentingo tarnautojo, turinčio ekonomikos mokslų daktaro laipsnį ir apie žemės ūkį žinantį ne iš vadovėlių – tai  ŽŪM  ES reikalų koordinavimo grupės vyr. patarėjas Artiomas Volkovas.

Jis pateikė informaciją apie jauniesiems ūkininkams žadamas tiesiogines išmokas (TI). Pats A.Volkovas šią temą pavadino kartų kaitos klausimu.

Vyr. patarėjas priminė, kad maksimalus TI jauniesiems ūkininkams išmokos papildoma dalis negali viršyti 50 proc. nacionalinių išmokų dydžio. Tiesa, ateityje maksimalus dydis oficialiai kol kas nenustatytas, tačiau tikimasi, kad jis galės siekti iki 100 proc.

Šiuo metu valstybė jauniesiems ūkininkams galėjo skirti iki 2 proc. visų asignavimų, o ateityje ketinama didinti – nuo 2 iki 3 proc. Tačiau nebūtinai visos lėšos turi būti nukreiptos skiriant TI. Gali būti, kad visa suma (2-3 proc.) skiriama iš Kaimo plėtros fondo jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

Iki šiol vidutinė jauniesiems ūkininkams skirta išmoka siekė 84,4 EUR/ha, arba 48 proc. nuo vidutinių TI mokamų Lietuvoje.

Lietuvos jaunieji ūkininkai valdo vidutiniškai po 23,2 ha (ES vidutiniškai – 20 ha). Naujai besikuriantys ūkiai valdo po 6-7 ha, turi 4,5 sąlyginio gyvulio (ES – 3,5), vienas ūkis Lietuvoje sukuria produkcijos už 16,5 tūkst. EUR ( ES – 14 tūkst. EUR).  Kodėl ūkių mažėja?

Pasak A.Volkovo, apklausos rodo, kad ūkių mažėja dėl prastos infrastruktūros, finansinio kapitalo trūkumo bei žemės ūkio paskirties žemės trūkumo. A.Volkovo žiniomis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių kiekis nuo 2015 m. stabilizavosi.

Pasak A.Volkovo,  jeigu valstybė ( ir ES) jauniesiems ūkininkams skirtų 145-150 EUR/ha TI septynerius metus už pirmuosius 50 ha, tai pavyktų paskatinti beveik 9 tūkst. jaunųjų ūkininkų. Tai sudarytų apie 14 mln. EUR per metus, arba 2,3 proc. visų TI išmokų. Didesnė išmoka, pasak A.Volkovo, sukurtų dirbtines, nenatūralias ūkininkavimo sąlygas.

Jaunųjų ūkininkų pastabos

Tačiau jaunieji ūkininkai nebuvo nusiteikę taip optimistiškai.  LJŪJS pirmininkas, LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas siūlė prisiminti, kokius tikslus Lietuva kėlė prieš 5 metus ir panagrinėti pasekmes.

Anot V.Buivydo, jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių skaičius per praėjusį laikotarpį sumažėjo net 55 proc. Taigi iki šiol veikianti paramos schema nepasiteisino. V.Buivydas siūlė pasinaudoti ES suteikta teise jauniesiems ūkininkams skirti ne 2 proc., bet gerokai daugiau TI.

LJŪJS narys Paulius Astrauskas patarė jaunųjų ūkininkų situaciją vertinti mobiliau, nes jaunųjų ūkininkų sluoksniui būdingas nestabilumas, bangavimas. Jeigu valstybė nesudaro palankių sąlygų ūkininkauti, tai jauni žmonės nelaukia geresnių laikų – tuoj pat pasitraukia iš rinkos. Todėl statistikos duomenis reikia vertinti labai atsargiai.

Be to, pasak P.Astrausko, jaunieji ūkininkai tikisi iš valdžios tęstinumo ir aiškių prognozių – ko jaunieji ūkininkai gali tikėtis nors per artimiausius metus, kad jie galėtų išgyventi.

V.Buivydas siūlė sprendimus priimti remiantis skaičiavimais pagrįstomis prognozėmis.  Pavyzdžiui, kodėl nuspręsta papildomą paramą skirti tik turintiems iki 50 ha, o ne iki 90 ha, kaip buvo iki šiol?

LJŪJS valdybos narys ūkininkas, beje, prie ūkininkavimo prisiduriantis dar dviejuose oficialiuose darbuose Darius Viliušis iš savo patirties pateikė pavyzdį, kad parama jauniesiems ūkininkams tikrai yra ne per didelė, jis ne išlaikytinis –  iš paramos įmanoma įsigyti tik nedidelį traktorių, o juk kuriant ūkį lėšų reikia ne tik technikai įsigyti. Pasak D.Viliušio, valstybė turi suteikti galimybę pasiruošti dirbti efektyviai.

Kelmės r. ūkininkaujantis Martynas Puidokas siūlė paramą jauniesiems ūkininkams diferencijuoti, t.y. įsikurti pirmaisiais metais skirti daugiau lėšų, o po to kasmet (7 metus) paramos suma galėtų mažėti.

ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės patarėja Kristina Indriošienė pateikė informaciją vadinamąjį paramos II – ąjį ramstį, t.y. „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Geriausia investicija

Posėdyje dalyvavęs LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis priminė, kad dabar svarstome ne apie konkrečių ūkininkų paramą, bet apie būsimo šalies žemės ūkio ateitį. Šiandien jie jaunieji, o po 10-15 metų – viso šalies ūkininkavimo stuburas.

„Siūlyčiau ŽŪM atstovams atsakingai pažiūrėti į problemas bei pasiūlymus, kuriuos jaunieji ūkininkai šiandien iškėlė. Pažįstu daug jaunųjų ūkininkų, mačiau nuo ko jie pradėjo ir ką pasiekė. Ypač svarbu paremti būtent tuos jaunuosius ūkininkus, kurie pradėjo ūkininkauti ne savo tėvų ūkyje, bet savarankiškai. Jiems labiausiai reikalinga valstybės parama. Ir tai būtų geriausia valstybės investicija į ateitį“, – pabrėžė  S.Dimaitis.

X