Paramos vežimas žemės ūkio sektoriui ir kaimui juda sunkiai
gegužės 13, 2020

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad į Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą būtų įtraukta priemonė „Sudaryti sąlygas išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą“. Šį trečiadienį Priemonei įgyvendinti Ministrų kabinetas patvirtino lėšas – 52 mln. Eur iš valstybės vardu skolintų lėšų.

Dėl apyvartinių lėšų galima bus kreiptis po mėnesio

Gegužės 13 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė atskleidė preliminarias sąlygas ir terminus, kada šie 52 mln. Eur bus pasiekiami per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. To galima tikėtis po mėnesio, baigus derinimo procedūras Europos Komisijoje (EK).

Pasak ministerijos atstovės, visi labai laukia šios priemonės ir klausinėja, ar bus lengvatinės paskolos žemės ūkio produkcijos pirmine gamyba užsiimantiems subjektams.

Pirmiausia ŽŪM turi atlikti tokius veiksmus: supaprastinta tvarka atlikti rinkos vertinimą, parengti schemą ir ją suderinti su EK.

Numatomi garantijų nuostatų pakeitimai (jiems dar turi pritarti ir EK, ir Vyriausybė): valstybės garantija didinama iki 90 proc.; garantijas galima bus teikti sunkumus patiriantiems ūkio subjektams; paskolos suma, už kurią teikiama garantija, didinama iki 5 mln. Eur; galima bus teikti garantijas negarantuotoms paskoloms (paskolos grąžinimas galės būti atidedamas už papildomą užstatą). R.Mininienės vertinimu, pagalba gauti apyvartines lėšas yra reikšminga. Nebus ribojama paskirtis: trąšoms, sėkloms, produkcijai ar darbo užmokesčiui.

Be to, rengiama nauja schema palūkanų ir garantinės įmokos kompensavimui. Pirminei gamybai suma dabar pagal de minimis yra ribojama iki 20 tūkst. Eur per tris metus. Komunikatas leidžia teikti didesnę valstybės pagalbą. Atsiras galimybė ir palūkanas, ir garantines įmokas kompensuoti iki 100 proc.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijų lyderiai tikslinosi detales. ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas teiravosi, ar dėl paskolos galės kreiptis kooperatyvai, kurie užsiima perdirbimu ir prekyba, o kaip su tais, kurie užsiima pirmine gamyba?

Pasak R.Mininienės atsakymo, kaip ir palūkanų kompensavimo atveju, taip ir čia į paramą galės pretenduoti visi – tiek ūkininkai, tiek įmonės ir kooperatyvai – kurie atitinka sąlygas: užsiima pirmine gamyba ir veikia kaimo vietovėje.

Pastebėjimu pasidalijo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis: praktika yra tokia – nepaisant to, kad paskolai teikiama valstybės garantija, bankai vis tiek ir dabar reikalauja 40 proc. užstato. „Tą klausimą reikėtų išspręsti su bankais ir Garantijų fondu“, – siūlė jis, piktindamasis, jog šiuo metu bankininkų akyse žemdirbiai ir kitas verslas yra nevienodose sąlygose.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė Vitalija Kuliešienė domėjosi, ar garantijos bus teikiamos tik naujoms paskoloms, ar perkredituoti galima bus ir esamas paskolas. Bet kokiais būdais norėdami išlaikyti gamybą (ir dar negavę kompensacijų už praėjusių metų šalnų nuostolius), kenčiantys ir dėl karantino, kai kurie sodininkai yra paėmę paskolas – ar galės jie pretenduoti į valstybės garantiją?

Sodininkams (ir ne tik jiems) aktuali žinutė: pagalba negarantuotoms jau paimtoms paskoloms numatoma su sąlyga, jei bankas atideda paskolą ar prašo papildomo užstato, taip pat negarantuotiems finansiniams įsipareigojimams perfinansuoti.

Be to, ŽŪM atstovė patikino, kad jau ne už kalnų ir kompensacijos už šalnų nuostolius: paruoštos taisyklės, kartu su visu paketu, taisyklėmis dėl lengvatinių paskolų kitą savaitę siunčiama deriniui į Briuselį. Tad po mėnesio ši pagalba pagaliau turėtų pasiekti sodininkus.

Žemės ūkis laukia daugiau naujienų

Artėjanti galimybė gauti paskolą su valstybės garantija – jau šis tas. Žemdirbiai nekantriai laukia ir daugiau konkrečių žinių apie tai, kad bus pradėtos įgyvendinti pažadėtos paramos schemos.

Norėdamas išgirsti patikinimą iš pirmų lūpų Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas KRK nuotoliniame posėdyje užklausė: „Ar derinta su EK ta pirmoji pagalbos schema, kur sakėme, kad pieno gamintojui už karvę bus 64 Eur? Pinigų lyg ir nėra…“

Schema Briuselyje yra derinama. Deja, kol kas žadėtų paramos lėšų – nei už praėjusių metų šalnas, nei dėl KOVID-19 nukentėjusiems ūkiams – nėra, jų Vyriausybė dar neįtraukė į finansinės paramos planą.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas nuogąstavo, kad nenutiktų taip, jog lėšos žemės ūkio sektorių pasieks tik kitų metų vasarą. Biurokratinėms procedūroms užsitęsus, geri norai nueina vėjais, apie ekonomikos atsigavimą nėra ko ir kalbėti.

Žemės ūkio ministro patarėja  Giedrė Pupšytė, lygiai taip, kaip ir prieš dvi savaites, ir vėl pažadėjo, kad po savaitės pristatys  pagalbos schemą dviem papildomiems sektoriams: kiaulininkystės ir daržovių.

Tačiau patarimas, kaip elgtis, daržovių augintojams verkiant reikalingas jau šiandien, pastebėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Dalis burokėlių, kurie kovo mėnesį turėjo būti išvežti į Italiją, Ispaniją, genda, dabar paskutinė galimybė juos kažkam atiduoti, bet neturima tam jokių gairių. Ministro patarėja nuotoliniame posėdyje nenorėjo leistis į detales, nes jos neaptartos su žemės ūkio ministru, tačiau neatmetė galimybės neoficialiai pasikonsultuoti su atsakingu ministerijos specialistu.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas iškėlė mintį, kad būtų naudinga ministerijai praplėsti akiratį, pažiūrėti, kaip elgiasi kitos ES šalys – mūsų kaimyninės ir tolimesnės, Vakarų Europos. „EK kažkaip palankiau žiūri į pastarųjų šalių pagalbos prašymus, pvz., portugalai, ispanai kreipėsi pagalbos dėl Serano kumpio, vytintų mėsos gaminių. A.Baravykas pasidalijo informacija, kad šiuo metu ir ES lygiu labai operatyviai yra kuriamos pagalbos schemos, kurių nevertėtų mums praleisti. Antai pagal naujausią Europos Tarybos reglamento projektą, numatoma parama smulkiesiems ūkininkams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms: vienkartinė išmoka ūkininkams iki 5 tūkst. Eur, o įmonėms – 50 tūkst. Eur.

Pateikta ŽŪR tarybos rezoliucija

KRK bei ŽŪM yra pateikta ŽŪR tarybos rezoliucija „Dėl padėties žemės ūkio ir vaiko verslo sektoriuose“. Tarybos posėdyje gegužės 8 d. apsvarsčius žemės ūkio ir kaimo verslų subjektų problemas, nutarta šiuo pareiškimu atkreipti dėmesį į patiriamus nuostolius dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje paskelbto karantino padarinių ir nedelsiant imtis veiksmų.

Rezoliucijoje akcentuojama, kad su sunkumais susiduria visi: pieno gamintojai ir galvijų augintojai, kiaulių ir kailinių žvėrelių augintojai, o karantinui užsitęsus rudeniop su sunkumais gali susidurti ir avienos sektorius;  keblią padėtį yra patekę daržininkystės bei uogininkystės ir sodininkystės ūkiai, gėlių augintojai, miškininkai, kaimo turizmo savininkai, tautinio paveldo gamintojai ir amatininkai… Mažėjant pieno bei mėsos gamybos apimtims, susitraukė ir veterinarinių paslaugų poreikis. Dėl karantino atšaukus visas muges ir kitus renginius, be pajamų liko smulkūs kaimo verslininkai.

ŽŪR Taryba rezoliucijoje ragina nedelsiant imtis priemonių, sudaryti palankias sąlygas atsigavimui: parengti visiems žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 situacijos, paramos schemą, kurią būtų galima naudoti kilus ekstremalioms situacijoms ir ateityje; sudaryti palankesnes galimybes dėl kompensacijų bei lengvatų kreiptis ne tik pripažintoms, bet visoms kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių nariai vykdo pirminę žemės ir miškų ūkio produktų gamybą; operatyviai reaguoti ir imtis konkrečių veiksmų daržovių ir gėlių sektoriuose, kad būtų išvengta bent dalis patiriamų nuostolių ir užaugintos produkcijos netektų utilizuoti; atlikus reikiamą viso sektoriaus ekonominę analizę, siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo parengti ateities įžvalgas Kaimo plėtros programos priemonėms ir antikriziniam fondui.

ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pripažino, kad į daugelį rezoliucijos momentų ministerija jau reaguoja, tačiau dirbti dar yra ties kuo.

 

Panašios naujienos
Partneriai