Naujienos

Parlamentinė kontrolė: kaip rengiamas strateginis planas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) lapkričio 10 d. posėdyje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano projektą. Diskusija buvo karšta, joje aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų organizacijų lyderiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lapkritis ir gruodis yra ypač įtempti. Per šį trumpą laiką projektas turi būti baigtas ir išsiųstas Briuseliui. Tai lemia parlamentinės kontrolės klausimo aštrumą.

Svarbiausia žinia iš šios dienos posėdžio ta, kad atsižvelgdamas į išsakytas pastabas ir aplinkybes Seimo komitetas nutarė įsitraukti į paskutinį dokumento rengimo etapą, taip pat pasiūlė ŽŪM į tą darbą įtraukti ir to pageidaujančių asociacijų atstovus.

O dabar apie strateginio plano svarstymo turinį.

ŽŪM siūlo prisiminti, kad pasirengimas naujajai finansinei perspektyvai prasidėjo dar 2019 m., diskutuoti ir teikti pastabas bei siūlymus buvo kviečiami visi suinteresuoti asmenys. Dialogas vyksta įvairiomis formomis: darbo grupėse, komitetuose, tarybose, apskritojo stalo diskusijose, susitikimuose su žemdirbių ir kitų socialinių partnerių atstovais. 2019 metais dėl BŽŪP tikslų surengta vienuolika susitikimų. Pernai birželį  ūkininkams, mokslo, konsultavimo institucijų, aplinkosaugos organizacijų ir kitiems atstovams pristatyta informacija dėl naujojo programavimo laikotarpio, naujų ES strategijų. Šiais metais aktualiais klausimais surengta bene dešimt teminių susitikimų.

Dabar diskusijos ypač karštos, nes strateginio plano projekto rengimas yra baigiamajame etape. Projektas per gruodžio mėnesį turi būti baigtas derinti ir išsiųstas Europos Komisijai. Tačiau darbai bus tęsiami, prie projekto bus dirbama ir 2022-aisiais. Dar nėra priimti reikalingi sprendimai ES lygiu, tai komplikuoja strateginio plano rengimą. Tačiau plano įgyvendinimas 2023-iaisiais, manoma, turėtų startuoti laiku.

Kaip į atskirus vokus pasiskirstys daugiametės finansinės perspektyvos biudžeto lėšos, pateikdamas diagramas siūlė pažvelgti ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov. Šalims narėms nustatyti griežti reikalavimai dėl proporcingo skirstymo privalomiesiems įsipareigojimams. Todėl iš tiesioginių išmokų voko (kiek daugiau nei 3 mlrd. Eur) 1 mlrd. Eur reikės skirti ekoschemoms bei perskirstymo paramai, o iš Kaimo plėtros voko (jame 977,5 mln. Eur plius 247,2 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų) teks atriekti 391 mln. Eur „pyrago“ dalį, vėlgi pagal tam tikras proporcijas, aplinkosaugos ir klimato tikslams, bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, jauniesiems ūkininkams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neslėpė, kad dėl daugiametės finansinės perspektyvos yra įtampos. Formaliai perspektyva kol kas dar nepatvirtina, sprendimai laukiami lapkričio pabaigoje. Yra nerimo, kad neatsirastų papildomų rodiklių, tai būtų dar viena kliūtis strateginį planą spėti parengti laiku.

Sulaukęs klausimo, ar Lietuva neketina būti pirmūne ES ir kelti aukštesnius aplinkosauginius reikalavimus nei reikalauja EK, žemės ūkio ministras patikino, jog taip tikrai nėra: „Nenorim būti pirmūnais; jei stipriai padarom proveržį, referenciniai metai toliau skaičiuosis. Matome daug kompromisų, yra dar daug nesuderintų klausimų, ir noro perlenkti lazdą tikrai nėra“.

Dar laukia diskusijos dėl nenašių žemių. Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms visam penkerių metų laikotarpiui iš Kaimo plėtros voko numatyta skirti 87,5 mln. Eur, arba 17 proc. Pagal pasikeitusią reglamentinę nuostatą, mažiau palankios ūkininkauti vietovės tik 50 proc. prisideda prie aplinkai palankios veiklos (pagal naująją terminologiją – atitinka privalomuosius įsipareigojimus). Dėl nederlingų žemių ūkininkų rėmimo modelio reikės sutarti naujai. Išmokos dydis, preliminariais ŽŪM pastebėjimais, gali būti susijęs su vykdoma veikla ir plotu, kurioje ta veikla vykdoma, taip pat laikomų gyvulių skaičiumi.

„Sumažėjęs vokas reiškia, kad priemonės smarkiai tarpusavyje konkuruoja“, – nemalonią tiesą dėl mažiau ūkininkauti vietovių komentavo A. Volkov.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus siūlė plėsti bei aktyvinti šiuo laikotarpiu diskusijas, pristatymus. Daugeliui socialinių partnerių kyla klausimų dėl detalių, kurių yra dešimtys: ekologija, miškai, pieno sektorius… ŽŪR pirmininkas siūlė atkreipti dėmesį, kad šiuo metu labai svarbu planą aptarinėti nebe atskirais fragmentais, o kompleksiškai ir į tuos aptarimus įtraukti kuo platesnį ratą ūkininkų: „Kuo daugiau įtrauksime, tuo daugiau bus žinios ir supratimo“.

Parama miškams yra viena iš tų sričių, dėl kurių iki šiol diskusijų nebuvo. Dabar paaiškėjo, kad miškų priemonėms (veisimui, priežiūrai, žalos prevencijai, ekosistemoms) per visą daugiametę perspektyvą numatoma skirti nepilnus 14 mln. Eur bei dar nepilnus 11 mln. Eur Natura 2000. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis neslėpė, kad jį tokie skaičiai nemaloniai šokiravo. LMSA vadovas išreiškė nuomonę, kad čia yra būtina KRK parlamentinė kontrolė, kitaip Lietuvos kalbos apie miškingumo didinimą, tvarkymą, medienos intensyvesnį naudojimą statyboje taip ir liks kalbomis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis nuogąstavo, kad su numatytu krepšeliu (15 mln. Eur iš KPP voko) tęstinei ekologinių ūkių priemonei ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo tikslų nepasieksime, pinigų pritrūksime (be to, ekologiniam ūkininkavimui numatyta 327,2 mln. Eur).

Svarbių pastebėjimų išsakė VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė. Ji kalbėjo apie tai, kad jau dabar jaučia spaudimą – kaimo smulkusis verslas nerimauja, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje nelieka jiems skirtos paramos priemonės KPP, vienintelis šaltinis lieka LEADER priemonės (beveik 75 mln. Eur). Į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomus fondus smulkusis verslas negali pretenduoti, o dėl LEADER priemonės lėšų konkurencija smarkiai išaugs.

 

ŽŪM strateginio plano pristatymą rasite ČIA

X