Pasėlių draudimas: mitai ir klaidinimai

Pasėlių draudimas. Kiek dėl jo sulaužyta iečių, kiek skaičiuota ir save bei kitus įtikinėta, kad drausti pasėlius neapsimoka, o štai nutinka stichinė sausra, kokia nutinko šįmet, ir ūkininkai kiekvienas sau pagalvoja – o gal reikėjo apsidrausti, kiek būčiau sutaupęs!  O, kad žinotum, kurioje vietoje paslysi. Deja, tai – neįmanoma. Todėl tenka pasirinkti ar išlaidas pasėlių draudimui prilyginti būtinoms išlaidoms, kokiomis, pavyzdžiui, laikome išlaidas augalų apsaugos priemonėms bei trąšoms, ar tikėtis, kad neprognozuojamos gamtos stichijos pavyks išvengti. Kiekvienas turime teisę pasirinkti savo galva. Ir atsakyti už pasirinkimo pasekmes.

Apie pasėlių draudimo niuansus kalbamės su vienintelės Lietuvoje žemės ūkio naudmenas draudžiančios Vokietijos specializuotos pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“  filialo  „VH Lietuva“ vadovu Algimantu NAVICKU.

Ūkininkams siūlote penkis draudimo paketus: 1.Apsauga nuo krušos; 2.Apsaugos nuo krušos, audros, liūties; 3.Apsaugos nuo krušos, audros, liūties, iššalimo; 4.Apsaugos nuo krušos, audros, liūties, stichinės sausros ir 5.Apsaugos nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, stichinės sausros. Įdomu, kiek ūkininkų pasinaudojo paskutiniais dviem paketais, kuriuose numatyta apsauga nuo stichinės sausros?

Deja, jau trejus metus dėl stichinės sausros nesudarėme nė vienos draudimo sutarties. Keli ūkininkai šįmet domėjosi, bet pasėlių neapdraudė. Tiesa, norinčių apdrausti pasėlius dėl sausros atsirado birželio vidury ir piktinosi, kad jau nebedraudžiame, tačiau jau buvo per vėlu –  pasėlius nuo stichinės sausros buvo galima apdrausti iki gegužės 31 d. Juk nuo gaisro niekas nedraudžia, kai jis jau įsiplieskia.

Kiek ūkininkų draudžia pasėlius pagal pirmuosius tris draudimo paketus?

Auga nežymiai, o šįmet net sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, nes praėjusį rudenį nebuvo ką drausti. Dauguma draudžiasi rudenį, o pavasarį – apie 200 ūkininkų. Negalutiniais duomenimis šįmet yra apie 680 apdraudusių savo pasėlius.

Palyginkite su duomenimis kitose šalyse?

Vokietijoje apdraudžiama apie 70 proc. visų pasėlių, bet daugiausia draudžiama nuo krušos. Tuo tarpu Lenkijoje – tik apie 10 proc., taigi padėtis dar prastesnė nei Lietuvoje, nors vyriausybė Lenkijos ūkininkams skiria daug lėšų pasėliams drausti. Latvijoje nenumatytas pasėlių draudimas dėl stichinės sausros, bet jie skubiai siekia suteikti tokią galimybę.

Klimatas šyla, žiemos trumpos, bet be sniego, taigi didėja iššalimo pavojus. Kodėl vokiečiai nedraudžia pasėlių nuo sausros ir iššalimo?

Priežastis žinoma – per brangu, nes Vokietijoje vyriausybė pasėlių draudimo neremia. Jokių kompensacijų nenumatyta. Maža to – draudimo įmoka net apmokestinama.

Sugrįžkime prie 4 ir 5 pasėlių draudimo paketo, kuriuose numatytas draudimas ir dėl stichinės sausros. Gal yra svarių priežasčių, kodėl ūkininkai nesidraudžia? Ar tiesa, kad jūs slepiate pasėlių draudimo nuo stichinės sausros sąlygą, esą išmokas tokiais atvejais mokėtumėte tik tada, jeigu stichinė sausra būtų paskelbta visoje šalies teritorijoje. Ar yra tokia sąlyga?

Švelniai pasakius, tai – netiesa. Tai – absoliuti nesąmonė. Ūkininkus kviečiame pasitikslinti, juk nėra sudėtinga susisiekti tiesiogiai su mumis ir pasitikslinti sąlygas. Yra valstybės teisiniai aktai, kuriais mes vadovaujamės ir dirbame pagal juos.

Kai kurie ūkininkai siūlo Lietuvoje įteisinti privalomą pasėlių draudimą. Ar tai įmanoma, ar kurioje nors ES šalyje toks taikomas ir ar tai atpigintų draudimo įkainius?

Tik Graikijoje yra nustatytas privalomas draudimasis nuo krušos. Tik nuo krušos. Kita vertus, noriu paneigti mitą, kad tokiu atveju draudimo paslaugos ženkliai atpigtų. Deja, šiuo atveju masto efekto Lietuvoje nepasiektume. Per maža šalis. Juk paprastai liūtys, sausra ar šalčiai paliečia labai didelę Lietuvos teritoriją. Taigi vieni regionai nepadengia kitų, kaip yra didelėse šalyse.

Ar tikrai nėra galimybių mažinti draudimo įkainių?

Įkainiai Lietuvoje yra palyginti net mažesni nei kitose šalyse. Tai galiu pagrįsti konkrečiais duomenimis. Paprastai draudimo bendrovių nuostolingumas nesiekia 50 proc., tuo tarpu Lietuvoje – nuostolingumas siekia net 75 proc. Praktiškai bet kuri kita draudimo bendrovė Lietuvoje bankrutuotų. Mes išsilaikome tik todėl, kad yra mažesnės mūsų sąnaudos, be to, turime perdraudėjus. Jeigu ne jie – neišsilaikytume.

Kokia dėl stichinės sausros padėtis kaimyninėje Lenkijoje?

Teko bendrauti su antrąja pagal pasėlių draudimų plotą draudimo kompanija Lenkijoje. Deja, problema panaši, kaip ir Lietuvoje – dėl stichinės sausros šioje kompanijoje apsidraudė tik keliasdešimt ūkininkų. Kokios priežastys? Pirmiausia – nėra tikslios apskaitos. Draudimo kompanijai apskaitos valstybės mastu neužtenka, reikia konkretesnių duomenų apie derlingumą. Kitas niuansas – vieša paslaptis, kad prastėja dirbamos žemės kokybė tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Mums, draudikams, reikia įvertinti ir tokius duomenis, o jų trūksta.

Dalis draudimo įmokų kompensuojama ES lėšomis. Kokia padėtis?

Lietuvoje 50 proc. draudimo įmokų kompensuojama nuo krušos ir liūties, nuo stichinės sausros – 65 proc., o nuo iššalimo – apie 58 proc.

Vis dėlto, pripažinkite, kad draudimas dėl stichinės sausros yra brangus, o ir neretai yra painiavos nustatant stichinės sausros padarytą žalą.

Pateiksiu jums pavyzdinį pokalbį su vienu ūkininku. Jis draudė pasėlius 10 metų, sumokėjo apie 10 tūkst. EUR, o gavo apie 7 tūkst. EUR ir padarė išvadą, kad jam neapsimoka drausti pasėlius. Kai kurie ūkininkai, deja nesupranta, kad draudžiamasi ne todėl, kad uždirbtų, o todėl, kad nebankrutuotų. Aš to ūkininko klausiau – štai tu draudi nekilnojamąjį turtą, tai nejaugi nori, kad jis sudegtų ir tu atgautum visą draudimo įmoką? Ne. Tai kodėl kitaip vertinamas pasėlių draudimas? Be to, daugiau nei pusę įmokos kompensuoja valstybė. Ir svarbiausia, mes esame ne kokia nors akcinė draudimo kompanija, o esam savidraudos fondas – surinkti pinigai neišmokami kokioms nors premijoms ar tantjemoms. Visi pinigai lieka fonde. Tik tokia sistema mums padeda išsilaikyti itin nuostolingais metais.