Pasiskolinti ūkio plėtrai visada yra galimybių

Lietuvos žemdirbiai nelinkę klimpti į skolas, tačiau siekiant įsitvirtinti rinkoje ir atlaikyti konkurenciją kito kelio dažniausiai nelieka. Drąsiau skolintis skatina ir ūkininkams sudarytos vis palankesnės kreditavimo sąlygos.

Ukmergės r. ūkininkė Janė Druskienė augino mamos dovanotą karvutę Margę ir net negalvojo, kad reikės skolintis iš bankų ir ūkį nuolat plėsti bei modernizuoti. Ūkininkė pasakoja, kad į Ukmergę gyventi atsikėlė 1987 m. iš Radviliškio rajono. Kaip jaunieji specialistai, baigę tuometę Žemės ūkio akademiją, kartu su vyru dirbo girininkijoje ir pradėjo ūkininkauti – pradėjo nuo tos vienos karvutės Margės. Gana greitai banda didėjo, joje buvo jau 16 melžiamų karvių. Reikėjo ne tik tvartelio, bet ir didesnių fermų – tam tikslui ūkininkė išsinuomojo Šaukuvoje buvusias fermas.

„Supratau, kad daugiau karvių – daugiau pinigų, daugiau perspektyvų“ – pasakoja Janė Druskienė. Ūkis plėtėsi, nepakako turimų fermų. Tuo metu bankas pardavinėjo Vidiškiuose esantį gyvulininkystės kompleksą. Nemažų pastangų dėka ūkininkei pavyko jį įsigyti. Tačiau pastatai buvo suniokoti – be langų, durų, todėl laukė nemažai lėšų pareikalavę darbai.

Atkaklūs ir darbštūs ūkininkai daug dirbo ir gana greitai kompleksas buvo rekonstruotas ir laukė galvijų. J. Druskienė suprato, kad konkurencingoje rinkoje išliks tik modernūs, efektyvūs ūkiai, todėl „užstrigti“ vietoje negalima, nepasinaudoti finansine ES parama būtų apsileidimas.

Ūkininkė paruošė verslo planą ir kreipėsi į NMA dėl paramos skyrimo pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Projekto įgyvendinimui nuosavų lėšų nepakako, reikėjo skolintis iš kredito įstaigos, tačiau likvidaus įkeičiamo turto neturėjo. Kredito unija, sutikusi teikti kreditą, kreipėsi į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą dėl garantijos, kuri buvo patikimas užstatas kredito įstaigai.

Už gautas paramos lėšas J. Druskienė pirmiausia įsigijo naujos žemės ūkio technikos, vėliau – pieno įrangą. Įsirengė naują pieno bloką, įdiegė naują fermos įrangą. Darbas tapo našesnis, gyvulių laikymo sąlygos žymiai geresnės.

„Paskolų našta nelengva, tačiau be jų būtų neįmanoma modernizuoti ūkio – sako ūkininkė. „Didelė pagalba buvo Žemės ūkio paskolų garantijų fondo suteiktos garantijos – tai užtikrino finansavimą iš unijos. Garantijos suteikimo procedūra buvo paprasta ir greita, kreditas su garantija leido sėkmingai įgyvendinti ne vieną projektą. Kai vieną kreditą jau baigiau grąžinti ar liko nedidelė jo dalis, ėmiau kitą kreditą. O už paskutinį kreditą Fondas dar ir palūkanas kompensuos“ – toliau tęsė ūkininkė, kuriai iš viso buvo suteikti 7 garantuoti kreditai, kurie sėkmingai grąžinami.

Sumani ir drąsi Janė Druskienė šiandien išgyvena naują veiklos etapą – ūkyje diegiami melžimo robotai. Ūkis padidėjo, jame laikoma 500 galvijų, iš kurių 260 melžiamų karvių. Ūkininkė telyčias pasilieka bandai didinti ir atnaujinti, o buliukus parduoda. Tokiam tikrai nemažam ūkiui turimos melžimo įrangos nebepakako, o ir rasti melžėjas nėra lengva.

„Todėl mintis apie robotus vis dažniau kirbėjo galvoje. Norėjau, kad ūkis būtų pažangus, efektyvus, šiuolaikiškas“ – mąstė ūkininkė. „Žemdirbiai turi atsikratyti polinkio į pesimizmą ir nepasitenkinimą, nes pasiekti gerų rezultatų tikrai galima, reikia tik pasistengti“

Situacija žemės ūkyje keičiasi – žemės ūkis tapo pažangiu verslu, o ūkininkas patikimu kredito įstaigos klientu. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas sudaro galimybes pasiskolinti visiems, verslą plėtojantiems kaime. Pasiskolinti iš banko ar kredito unijos gali ir tie ūkininkauti ar kaimo verslininkai, kurie pradeda ūkininkauti ar verslą tik įkūrė.