Paslaugų kooperacija – tai perspektyvu

Veiklą pradėjo agrarinių paslaugų teikėjų kooperatyvas „Agro rangovai“. Šis sezonas jam bus pirmasis, bet yra kooperatyvo narių, kurie paslaugas teikia jau dvidešimt ar dvidešimt penkerius metus. Kol kas kooperatyve devyni nariai.

Sveikiname naująjį kooperacijos judėjimo dalyvį. Apie pirmuosius žingsnius ir viziją pakalbinome „Agro rangovų“ administracijos vadovą Andrių Gurklį.

Pirmiausia įdomu sužinoti, kaip atsirado šis kooperatyvas, kokie pagrindiniai motyvai?

Buvome pavieniai paslaugų teikėjai. Didelis skirtumas, turi vieną sėjamąją ar šešias. Ir klientui, ir paslaugos teikėjui daug ramiau, kai pasiūloje didesnis technikos parkas – su darbais galima susidoroti optimaliais terminais, tai didina abipusį pasitikėjimą. Taigi pirmasis kooperatyvo motyvas – turėti didesnį pajėgumą nei pavieniui nariui.

Kitas motyvas – noras efektyvinti, optimizuoti logistiką. Yra atvejų, kai Šakių ar Vilkaviškio įmonė sėja kur nors Kėdainiuose ar Panevėžyje, o Kėdainių sėjamoji dirba Vilkaviškyje. Dabar darbus galėsime organizuoti racionaliai.

Trečiasis svarbus argumentas susijęs su žmogiškaisiais ištekliais. Kooperatyvo nariai yra santykinai mažos įmonės, pavieniui negali išlaikyti pardavimo vadybininko ar darbų organizatoriaus. Kas kita, kai susideda 10-15 ar 20 įmonių. Galima siūlyti darbą darbuotojui, kuris gerai orientuojasi ir gali pasiekti rezultatą.

Labai tikiu kooperacijos principu teikiamų paslaugų ateitimi. Man visada keistai atrodė ūkininkų noras turėti nuosavą techniką, kurios pajėgumai 3-4 kartus viršija to ūkio poreikius. Neturėtų būti, kad įsigyjama brangi technika tinkamai neįdarbinama – tai netvaru. Kaip pilietis, verslo atstovas esu įsitikinęs, kad technika turi būti efektyviai išnaudojama, investicijos nukreipiamos ten, kur jos reikalingesnės.

Kooperatyvas šiuo metu priima ir naujus narius. Tai gali būti ne tik įmonės, bet ir ūkininkai? Ar svarbi geografinė vietovė?

Reikalingas tam tikras nusiteikimas ir pasiryžimas. Tarkim, ūkininkas turi kombainą, kuris be vargo gali nukulti 700 ha. Tačiau jeigu žmogus nusiteikęs pirmiausia nukulti 500 ha savo ūkyje, javapjūtei pas klientą jau nenuvažiuos optimaliu laiku. Kyla problema.

Kooperatyvas klientams siūlo tik tą techniką, kuri šimtu procentų skirta paslaugų teikimui. Tarkim, viena kooperatyvo narė agroserviso įmonė turi daug technikos, kuri nėra įtraukiama į kooperatyvo sąrašą, ji pirmiausia įdarbinama to kooperatyvo nario laukuose.

Tinka ūkininkai, kurie turi perteklinį pajėgumą ir pripažįsta, kad traktorius ar kombainas jam apskritai nereikalingas ar reikalingas dviem dienoms per sezoną. Svarbiausia, turi noro, laiko ir motyvacijos padirbėti pas kitus.

Sutartis planuojame taip, kad darbus galėtume pradėti nuo Šakių ar Vilkaviškio ir pamažu „kilti“ iki Pasvalio, Biržų. Gamta nulemia, kad žemės ūkio darbai pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje skiriasi savaite ar dviem.

Apie tai jau pradėjome, taigi pratęskite: kokie svarbiausi kriterijai potencialiems naujiesiems kooperatyvo nariams?

Pirmasis kriterijus – norėti teikti paslaugas. Yra tokių, kurie turi technikos, bet suras šimtą priežasčių, kodėl už jokius pinigus niekur nevažiuos: dėl papildomų 10-15 tūkst. eurų sau galvos nesuks; nežinomi laukai gali būti akmenuoti – technika gali būti sugadinta, ir pan. Devyni iš dešimties, kad ir turėdami visas technines galimybes teikti paslaugas, manau, to nedarys, nenorės papildomo rūpesčio.

Taip pat norisi, kad ta technika būtų pažangi, naši, nauja, didesnio darbinio pločio. Su senu, mažų parametrų daiktu kliento nenudžiuginsi.

Kurios žemės ūkio paslaugos šiuo metu aktualiausios?

Pradiniai pokalbiai rodo, kad aktualiausia kūlimo paslauga. Daugiau nei pusė potencialių klientų domisi būtent kūlimu. Ši sritis kol kas pas mus silpniausia, turim tik keletą kombainų.

Įdomu pasiteirauti apie paslaugų teikimą ir iš kitos pusės. Gyvenimas ir Europos žaliasis kursas skatina taupyti, ūkiuose taikyti precizines technologijas. Ne vienam ūkiui, matyt, gera išeitis bus naudotis agroserviso paslaugomis. Kita vertus, kyla klausimas, ar paslaugos mažesniems ūkiams „įkandamos“?

Kooperatyvo turimos visos šešios sėjamosios su trąšų įterpimu, galima reguliuoti normą pagal lauko tyrimus. Kol kas nejaučiam, kad būtų didesnė paklausa nei galime pasiūlyti. Vasarį, kovo pradžioje daug kas apie sėjos darbus dar negalvoja.

Manau, kad agrarinės paslaugos aktualios ir 100 ha, ir dešimties tūkstančių hektarų grupės ūkiams. Situacijos labai įvairios. Esu įsitikinęs, kad pirkti paslaugas (kalbu ne tik apie agrarines paslaugas) visada labiau apsimoka negu su parama pirkti brangų daiktą, kuris dirba trečdalio našumu, be to, visus metus reikia išlaikyti darbuotoją. Apsimoka ar ne – aiškėja įvertinus bendrą paveikslą.

Svarbus klausimas – kokia yra dalyvavimo tokiame kooperatyve nauda?

Pagrindinė mintis tokia. Stengiamės aprūpinti kooperatyvo narius darbu ir geromis darbo sąlygomis: geresniais laukais palankesnėje geografinėje vietovėje, kiek įmanoma apsidraudžiant nuo nemokumo ar labai vėlyvo atsiskaitymo problemų. Norime surinkti gerų klientų koncentruotose vietovėse taip, kad paslaugas galima būtų teikti nekertant rajono ribų. Kooperatyvo narys papildomus užsakymus gali gauti neatitrūkdamas nuo savo darbų ir veiklų.

Lietuvoje tai pirmasis agrarinių paslaugų kooperatyvas, nors Vakaruose toks modelis ne naujiena…

Buvau Vokietijoje, Danijoje. Mačiau, kaip veikia paslaugų kooperacija. Dar prieš dešimt metų lankiausi viename 2 tūkst. ha ūkyje Vokietijoje, kuriame dirbo vienas darbuotojas – su telefonu! Finansiškai tas ūkis laikėsi daug geriau nei tie, kurie turėjo savo technikos dirbtuves, žemės ūkio techniką, darbuotojus, tačiau turimą infrastruktūrą išnaudojo ne maksimaliai efektyviai.