Pieno rinkoje tęsiasi mūšiai dėl išlikimo, pieno gamintojus sekina mažos pieno supirkimo kainos, ūkininkų akys ieško lyderių – į ką lygiuotis, ko siekti? Paaiškėjo, kad yra kuo sekti – jau šeštą kartą paskelbti pieno lyderiai „Pienė 2019“ – (vertinant 2018 – ųjų sezono rezultatus). Šį kartą Raudondvario pilyje (Kauno r.) pagerbti 42 pieno gamintojai. Renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Kaip ateina papildomas pienas?
Kokio pieno primilžio ūkis turėtų siekti? Labai abstraktus, tačiau dažnai girdimas klausimas. Prieš 5-10 metų stebėjomės žiniomis iš Izraelio, kur viename ūkyje buvo pasiektas 18 ar 20 tūkst. kg per laktaciją rekordas. Tačiau neseniai paskelbta žinia apie produktyviausios pasaulyje holšteinų veislės karvės rekordą apstulbino net didžiausius optimistus – 32,7 tūkst. kg per metus, arba vidutiniškai po 90 kg per dieną!
Štai viename labai neišsiskiriančiame iš kitų JAV ūkyje prieš kelis metus lankėsi projekto „Pienė 2019“ iniciatorė dr. Donata Uchockienė irgi nustebo, kad ūkio savininkas labai nesididžiavo pasiekęs vidutinį 12 tūkst. kg per laktaciją pieno primilžį 1400 melžiamų karvių fermoje, tiksliau – fermose, visame ūkyje. Ir pienas geras: 3,5 – baltymai ir 4,1 – riebalai. Ir tos karvės tarsi labai nelepinamos – savo gamybos šienainis, silosas, medvilnės sėklų miltai, kukurūzų miltai, migdolų lukštai. Ūkininkas lietuviams tarsi tarp kitko prasitarė, kad pastaruoju metu pieno primilžis per parą apie 4,5 kg paaugo tik todėl, kad kas dvi valandas fermeris sumanė papildomai pristumti pašarą, kad galvijai jį geriau pasiektų. Pristūmei – ir gavai iš karvutės 4,5 kilogramų papildomo pienelio dovaną. Taigi yra daug pieno primilžio didinimo niuansų. Ir jie, žinoma, ne tokie paprasti, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau – pasiekiami, tereikia noro ir atkaklumo. Ir pavyzdžių labai toli nereikia ieškoti. Vieną iš jų galime pasirinkti iš apdovanotųjų tradiciniu tapusiame renginyje „Pienės 2019“.
Optimizmas su pesimizmo doze
Idėjos autorė dr. Donata Uchockienė dalijosi džiaugsmu: „Džiaugiamės, kad kiekvienais metais geriausiųjų ūkių dešimtukai pažeria naujienų. Akivaizdu, kad, nepaisant sunkumų, ši gamybos šaka nestovi vietoje“.
Taigi 42 laureatai atrinkti net iš 500 ūkių, kurie laiko 93 tūkst. karvių ir parduoda 680 tūkst. t. pieno, arba beveik 50 proc. viso parduodamo pieno Lietuvoje. Minėti 500 didžiausių ūkių dalijami į dvi kategorijas: įmonės ir šeimos ūkiai. Kiekvienoje iš jų sudaromi didžiausių ir efektyviausių Lietuvoje pieno gamintojų dešimtukai.
Nors apdovanojant lyderius siekta optimizmo, tačiau kai kurie apdovanojamieji tik iš mandagumo pesimistines mintis paliko tarpusavio pokalbiams jau po apdovanojimų ir organizatorių bei ministro kalbų.
Štai ŽŪB „Vaškai“ fermos vadovė Digna Petkinytė sakė, kad nors bendrovė šįmet pirmauja pagal pagaminto ir parduoto pieno kiekį, tačiau rezultatai galėtų būti dar geresni: „Deja, negalime karvių priežiūrai ir pašarams skirti daugiau pinigų, nei gauname už jų pagamintą pieną, o pieno supirkimo kainos yra mažos. Jeigu padėtis nepasikeis, tai kitąmet gal net nepateksime į pirmaujančiųjų dešimtuką, todėl esame labai nusivylę. Galėtume dirbti, galėtume gauti daugiau pieno, tačiau, deja, mūsų rankos tarsi surištos“.
Ministras išskyrė daugiausiai paaugusius
Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis neslėpė žinantis apie šią žemės ūkio šaką kamuojančias problemas. Ministras išskyrė sparčiausiai augusius ir efektyviausiai dirbančius.
Tarp daugiausiai paaugusių buvo ryškus lyderis – 1 122 karves laikęs UAB Kalpokų ūkis, per metus parduodamo pieno kiekį padidinęs nuo 3 036 t iki 8 381 t, arba net 176 proc. Antrąją vietą užėmė telšiškis Petras Levenauskas – parduodamo pieno kiekį padidinęs 52 proc. Trečia liko Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Daugėliškiai“ – paaugusi 35 proc.
Bendrovės pasikeitė vietomis
Renginio organizatoriai tikino, kad aštriausia konkurencija pastebima daugiausiai pieno pardavusių įmonių dešimtuke. Šįmet į jį pateko tie patys pieno gamintojai, tačiau jie pasikeitė vietomis.
Pavyzdžiui, 2018-ais (pagal 2017 m. duomenis), daugiausia pieno (12 617 t., 1 371 vid. karvių) tarp žemės ūkio bendrovių, pardavė Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, į antrą vietą nustūmusi praėjusių metų laimėtojus – garsiąją Marijampolės r. Padovinio žemės ūkio bendrovę (pardavė 11 982 t pieno, vidutiniškai laikė 1 214 karvių). Trečioje vietoje, kaip ir pernai, liko Radviliškio žemės ūkio bendrovė „Draugas“ pardavusi 11 931 t pieno (vid. karvių skaičius – 1 375).
Pirmąją vietą pagal efektyvumą užėmė Akmenės raj. įsikūrusi Papilės žemės ūkio bendrovė iš karvės melžusi 12 579 kg pieno. Ji savo pernykštį rezultatą pagerino net 614 kg. Antrąją vietą pagal efektyvumą iš karvės užėmė šalyje žinoma Šakių raj. Lukšių žemės ūkio bendrovė (melžė 11 262 kg iš karvės), trečiąją – Radviliškio rajono Sidabravo žemės ūkio bendrovė (melžė 10 471 kg iš karvės).
Net penkios bendrovės patenka ir tarp didžiausiųjų, ir tarp efektyviausiųjų, tai – Padovinio žemės ūkio bendrovė, Lytagros žemės ūkio bendrovė, Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovė, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė ir UAB Aristavos ūkis.
Šeimos ūkių lyderiai
Išliko ir pirmasis šeimos ūkių trejetukas. Pirmosios vietos neužleido Kazlų Rūdos ūkininkė Dalia Kairaitienė pardavusi 6 078 t pieno (664 melžiamų karvių). Antroje vietoje išsilaikė Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkis pardavęs 3 501 t pieno. Trečioje – Daivos Stanaitienės (anksčiau buvęs a.a. Sigito Stanaičio) ūkis pardavęs 3 289 t pieno.
Pasak D.Kairaitienės, ūkininkavimo sėkmę lemia sunkus darbas: „Reikia ne tik norų, bet ir sugebėjimų įsiklausyti į konsultantų bei veterinarų patarimus. Tačiau kai kurie ūkiai, net laikantys iki 100 karvių, traukiasi iš rinkos. Jeigu traukiasi, jeigu parduoda gyvulius, tai yra priežasčių taip elgtis. Ir mes neseniai lenkams bei gruzinams pardavėme veršingų telyčių. Gal ir dar daugiau teks parduoti, nes pieno supirkimo kainos mūsų netenkina. Tačiau iš pienininkystės nesitrauksime. Nors būta abejonių, tačiau likome Lietuvoje, džiaugiamės, kad liko ir vaikai. Norėtume, kad valdžios žmonės ūkininkus labiau suprastų, kad būtų sudarytos galimybės mums dirbti“.
Pagal efektyvumą tarp šeimos ūkių iš antros vietos į lyderius pakilo plungiškis Julius Martišius – primilžis pakilo iki 10 973 kg pieno (vidutiniškai laikė 70 melžiamų karvių). Antroje vietoje liko šalyje žinomų Šilalėje ūkininkaujančių Tomo ir Antano Raudonių ūkis10 656 kg, o trečioje – tik šešiais kilogramais pieno atsilikęs Ievos Stanienės ūkis.
J.Martišius nors apgailestavo dėl pieno supirkimo kainų, tačiau sakė neketinantis galvijų parduoti: „Apie karvių pardavimą neturiu net minčių, buvo atvažiavęs stambus lenkų ūkininkas, žiūrėjo į mano karves, seilę varvino, bet kai pasakiau kainą, tai nusiramino“.
Oficialūs „Pienės 2019“ rezultatai
Didžiausi Lietuvoje pieno gamintojai tarp įmonių (parduoto pieno kiekis supirkėjams 2018 m.)
1. Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai”, Pasvalio r. sav., 12 617 t
2. Padovinio žemės ūkio bendrovė, Marijampolės sav., 11 982 t
3. Žemės ūkio bendrovė „Draugas”, Radviliškio r. sav., 11 931 t
4. Lytagros žemės ūkio bendrovė, Kauno r. sav., 10 745 t
5. Šakių rajono Kubilių žemės ūkio bendrovė, Šakių r. sav., 10 739 t
6. Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė, Šakių r. sav., 9 710 t
7. Lygumų žemės ūkio bendrovė, Pakruojo r. sav., 9 093 t
8. Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Šakių r. sav., 8 851 t
9. Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė, Kėdainių r. sav., 8 741 t
10. UAB Aristavos ūkis, Kėdainių r. sav., 8 634 t
Efektyviausi Lietuvoje pieno gamintojai tarp įmonių (kg iš karvės)
1. Papilės žemės ūkio bendrovė, Akmenės r. sav., 12 579 kg
2. Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė, Šakių r. sav., 11 262 kg
3. Sidabravo žemės ūkio bendrovė, Radviliškio r. sav., 10 471 kg
4. Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas”, Alytaus r. sav., 10 349 kg
5. Lytagros žemės ūkio bendrovė, Kauno r. sav., 10 185 kg
6. Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Šakių r. sav., 9 989 kg
7. Padovinio žemės ūkio bendrovė, Marijampolės sav., 9 870 kg
8. Raimondas Vitkauskas, Panevėžio r. sav., 9 797 kg
9. Vazniškių žemės ūkio bendrovė, Kalvarijos sav., 9 701 kg
10. UAB Aristavos ūkis, Kėdainių r. sav., 9 597 kg
Didžiausi Lietuvoje pieno gamintojai tarp šeimos ūkių (parduoto pieno kiekis supirkėjams 2018 m.)
1. Dalia Kairaitienė, Kazlų Rūdos sav., 6 078 t
2. Stankevičių ūkis, Biržų r. sav., 3 501 t
3. Stanaičių ūkis, Šakių r. sav., 3 289 t
4. Raudonių ūkis, Šilalės r. sav., 2 748 t
5. Alvydas Merkelis, Tauragės r. sav., 2 396 t
6. Jonas Živatkauskas, Telšių r. sav., 2 217 t
7. Mindaugas Beniušis, Kretingos r. sav., 2 182 t
8. Izidorius Balčiūnas, Švenčionių r. sav., 2 064 t
9.Rima Gustienė, Šiaulių r. sav., 1 873 t
10. Irena Daukantienė, Jonavos r. sav., 1 871 t
Efektyviausi Lietuvoje pieno gamintojai tarp šeimos ūkių (kg iš karvės)
1. Julius Martišius, Plungės r. sav., 10 973 kg
2. Raudonių ūkis, Šilalės r. sav., 10 656 kg
3. Ieva Stanienė, Telšių r. sav., 10 650 kg
4. Mindaugas Karklelis, Pagėgių sav., 10 395 kg
5. Jonas Živatkauskas, Telšių r. sav., 10 288 kg
6. Danguolė Kaveckienė, Plungės r. sav., 10 200 kg
7. Alvydas Blažinauskis, Telšių r. sav., 10 115 kg
8. Nijolė Kononovienė, Plungės r. sav., 9 999 kg
9. Stasys Sudeikis, Pagėgių sav., 9 981 kg
10. Indrė Ambraževičienė, Jonavos r. sav., 9 741 kg
Sparčiausiai Lietuvoje augantys pieno gamybos ūkiai (parduoto pieno pokytis, 2018 m.)
1. UAB Kalpokų ūkis, Pakruojo r. sav., 176 %
2. Petras Levenauskas, Telšių r. sav., 52%
3. Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Daugėliškiai”, Kauno r. sav., 35%
4. Jolita Gabrinovičiūtė , Švenčionių r. sav., 30%
5. Mindaugas Beniušis, Kretingos r. sav., 25%
6. Vytautas Preibys, Kretingos r. sav., 21%
7. Pranciškus Platakis, Telšių r. sav. 19%
8. Ilona Butautaitė, Marijampolės sav., 18%
9. Mindaugas Grikštas, Plungės r. sav., 17%
10. Rolandas Zubrickas, Tauragės r. sav., 16%
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.