Jau akivaizdu, kad klimato atšilimas daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis, kaip smiltelė, daro įtaką klimato atšilimui. Todėl LR Žemės ūkio rūmai inicijavo projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
„Pagrindinis projekto tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose, naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus. Privalome skirti dėmesį ir lėšas klimato atšilimui stabdyti, nes esame ES bei Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai. Turime laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo klimato srityje. Jame nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2°C. Neretai juokais kalbama tik apie galvijų išskleidžiamą metano emisiją. Žinoma, ji įskaičiuojama, tačiau iš tikrųjų poveikis yra daug didesnis. FAO duomenimis už 18 proc. klimato šiltėjamą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų. Gyvulininkystės sektorius ženkliai prisideda prie mūsų planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus. Kas yra apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv.km per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv.km. Grubiai skaičiuojant nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, o miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau. Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, kurios aptarnauja tuos ūkius. Pavyzdžiui, gaminant pašarą galvijams (įskaitant trąšas bei pesticidus), apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus (sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai), pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktą. Visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių ir kitų atliekų kiekį“, – dalinasi informacija projekto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.
FAO duomenimis, Baltijos jūros baseino regione gyvuliai sukuria 4 kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 milijonai čia gyvenančių žmonių. Taigi susirūpinimas pagrįstas.
Įgyvendinant LR ŽŪR projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“ 10 –yje pienininkystės ūkių buvo įrengti ir vykdomi parodomieji bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką. Projekto rezultatams pristatyti organizuojamos lauko dienos ir seminarai bei dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimai.
Lietuvos pienininkystės ūkiuose naudojome pasaulyje jau plačiai naudojamus inovatyvius gyvulių šėrimo sprendimus su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, nepamirštant genetikos bei gero bandos valdymo. Atliekami parodomieji bandymai ūkiuose yra tarsi gerosios patirties įrodymas bei skatinimas ūkininkams naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Tai tikrai naudingas projektas pieno sektoriaus ūkininkams, nes ūkininkaujant tvariai galima pasiekti gerų rezultatų.
