Pirmasis Seimo Kaimo reikalų komiteto krikštas

2020–2024 m. kadencijos Seimo komitetai pradėjo darbą. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) lapkričio 25 d. rinkosi į darbinį posėdį, kuris dėl karantino vyko nuotoliniu būdu, pirmą kartą diskutavo su žemdirbių savivaldos atstovais. Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas (LR ŽŪR) Arūnas Svitojus pasveikino naująjį KRK komiteto pirmininką Viktorą Pranckietį ir visus komiteto narius LR ŽŪR organizacijų, kaimo gyventojų ir žemdirbiškos visuomenės vardu, išreikšdamas viltį, kad komitetas dirbs darniai ir konstruktyviai, o priimti sprendimai bus palankūs visai šaliai.

Dauguma narių nauji, bet kaimo reikaluose ne naujokai

KRK narių dauguma yra naujai išrinkti Seimo nariai. Antrą kadenciją parlamente dirbs trys KRK nariai, ir tik vienas iš jų, „liberalas“ Juozas Baublys, veiklą tęs būtent šiame Seimo komitete. Tačiau iš tiesų didžioji dalis agrarinius klausimus spręsiančių parlamentarų žemdirbių bendruomenei yra gerai žinomi.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis (Liberalų sąjūdžio frakcija) – praėjusios kadencijos Seimo pirmininkas, iki tol Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanas, profesorius, KRK vicepirmininkas Vidmantas Kanopa (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) žinomas Rokiškio krašte politikos ir visuomenės veikėjas, be to šešerius metus (2003–2008) ėjęs Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pareigas.

Net keli komiteto nariai buvę ministrai. Žemės ūkio ministro portfelis 2018–2019 m. buvo patikėtas Giedriui Surpliui (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), o 2012–2014 m. – Vigilijui Juknai (Darbo partijos frakcija). Komiteto sudėtyje yra ir dabartinis (laikinasis) aplinkos ministras, dabar opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sparną KRK atstovauja Jonas Gudauskas, buvęs ilgametis Šilalės rajono savivaldybės meras, bei šio komiteto narys Andrius Vyšniauskas, iki išrinkimo į Seimą Marijampolės miesto politikas ir visuomenės veikėjas.

Darbų tęstinumas

Į naujojo KRK darbotvarkę pirmiausia gula klausimai, kurių nespėta užbaigti nagrinėti per Seimo praėjusią kadenciją. Pirmajame posėdyje – apšilimas su trimis klausimais. Apšilimas todėl, kad nuomonės dėl jų yra skirtingos, todėl ir sprendimai nebuvo priimti.

Pirmasis toks klausimas yra dėl Augalų veislių apsaugos įstatymo siūlomos naujos redakcijos, tiksliau, selekcinio užmokesčio. Kitas – dėl gėlo vandens gręžinių problemos. O trečiasis prieštaringai vertinamas klausimas – Žuvininkystės įstatymo siūlomos pataisos, kuriomis norima uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse (šį teisės aktą KRK svarsto kaip papildomas Seimo komitetas).

Diskusija dėl selekcinio užmokesčio

Augalų veislių apsaugos įstatymas priimtas beveik prieš 20 metų, dar iki stojimo į Europos Sąjungą, taigi atsižvelgiant į naujas realijas jį būtina koreguoti – pasikeitė terminologija, reikia tikslinti kai kurias galiojančias įstatymo nuostatas. Tačiau svarstymo metu praėjusios kadencijos KRK kilo diskusija dėl selekcinio mokesčio rinkimo tvarkos: ji esanti netobula, mokesčio surinkimo tvarka taisytina – kas moka mokestį, o kas ne, mat jo nesunku išvengti.

Komiteto iniciatyva buvo parengtas pasiūlymas papildyti įstatymą punktu, įpareigojančiu Žemės ūkio ministeriją nustatyti aiškią ir skaidrią selekcinio mokesčio rinkimo tvarką.

Žemės ūkio ministerija tam nepritaria. Pasak ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, dar 2010–2011 m. buvo sutarta, kad selekcinį užmokestį renka Lietuvos sėklininkystės asociacija, ir tai yra dviejų ūkio subjektų susitarimo reikalas, į kurį ministerijai nebėra ko kištis.

Į diskusiją įsijungęs LR ŽŪR pirmininkas A. Svitojus pastebėjo, kad selekcinio užmokesčio būtinybė niekam nekelia abejonių. Ministerija teisi teigdama, kad tai dviejų ūkio subjektų reikalas, todėl ginčams Seime tikrai ne vieta. „Reikia suteikti daugiau galimybių kompetentingoms asociacijoms, dirbančioms šiame sektoriuje ir įsigilinusioms į situaciją, o ne siekiams reguliuoti žemdirbių ir kitų subjektų santykius, kaip kad ir paminėjo žemės ūkio ministerijos atstovas. Jei kyla klausimų, pritartume, kad sprendimus ir diskusijas reikėtų atidėti, kai bus nauja ministerijos vadovybė, sprendimai bus daugiau išdiskutuoti ir pateikti argumentai“, – komiteto posėdyje sakė A.Svitojus.

Šios nuomonės, kad klausimą reikia atidėti, buvo ir daugelis naujojo KRK narių. Selekcinio užmokesčio reikalas bus išdiskutuotas ir dėl jo apsispręsta su naująja ŽŪM vadovybe.

Vandens gręžinių problema

Iki šiol nebaigta spręsti neįregistruotų vandens gręžinių dilema. Sovietmečiu įrengtų gręžinių legalizavimo teisinė procedūra ilga ir sudėtinga, o kai gręžinys neįregistruotas, jo negalima eksploatuoti, taigi nėra galimybės ir sumokėti mokesčio, taip problema dar labiau auga.

Pagal Seimo narių pernai vasario mėnesį įregistruotą Žemės gelmių įstatymo pataisą, siūloma padidinti be leidimo išgaunamo požeminio vandens per parą kiekį iki 50 kub. m (nuo šių metų liepos 7 d. įsigaliojusi 10 kub. m per parą riba esanti nepagrįstai žema). Yra nemažai gyvenviečių, kurių gyventojai požeminį vandenį namų ūkio reikmėms arba nekomercinei veiklai naudoja bendra jungtine teise. Teigiama, kad pataisa leistų gyventojams toliau vandenį naudoti bendra jungtine teise, kartu iš dalies spręstų neregistruotų gręžinių problemą, būtų teisinis pagrindas sumokėti mokestį valstybei.

Aplinkos ministerijos laikinoji vadovybė tvirtino, kad siūloma pataisa problemos iš tiesų nesprendžia, projektui yra pateikta ir Vyriausybės neigiama nuomonė. Ministerija siūlo problemą spręsti sistemiškai, Seime jau registruotas atitinkamas teisės aktų paketas.

Yra ir daugiau vandens gręžinių kaimiškose vietovėse problemų. KRK nutarė jų kompleksiniam nagrinėjimui surengti atskirą diskusiją.

Verslinė žvejyba vidaus vandenyse

Žuvininkystės srities reguliavimas yra viena iš tų sričių, dėl kurių labiausiai kirtosi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, KRK ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto požiūriai. Sutarimą rasti teks naujajai valdžiai.

Ar įtvirtinti verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse? Tai klausimas, dėl kurio neapsisprendžiama jau trejus metus. Dabar verslinė žvejyba teisiškai neuždrausta, bet faktiškai yra maksimaliai suvaržyta Aplinkos ministerijos potvarkiais, siekiant tausoti žuvų išteklius. Žemės ūkio ministerija prieštarauja tam, kad draudimas būtų įtrauktas į įstatymą. Pasitraukimą iš verslo reikėtų kompensuoti, o lėšos tam nėra numatytos.

Nuo ilgesnių diskusijų buvo susilaikyta. Paaiškėjus, kad verslinės žvejybos srityje yra daug neaiškumų, KRK pritarė komiteto pirmininko V. Pranckiečio siūlymui daryti pertrauką iki to laiko, kai bus parengta Vyriausybės programa ir bus aiškūs prioritetai.