Naujienos

Plungės rajono ūkininkams – 30

Plungės rajono ūkininkai vieninteliai šalyje turi išskirtinį savo organizacijos pavadinimą: „Lietuvos Respublikos ūkininkų sąjungos Plungės skyrius“.  Plungiečiai vieni pirmųjų šalyje 1989 – aisiais įkūrė savo skyrių, todėl ir dabar pirmieji pažymėjo savo organizacijos įkūrimo 30 – metį.  Vasario 22 d. Žemaičius sveikino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus bei vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Plungiškiai – tarp pirmųjų

Plungės ūkininkams vadovaujantis Marijus Kaktys papasakojo apie pirmuosius organizacijos žingsnius, pasidalijo prisiminimais, kaip ši organizacija stiprėjo, padėkojo vyresniems savo kolegoms ūkininkams už prieš tris dešimtmečius jų priimtus toliaregiškus sprendimus. Jubiliejiniame renginyje daug kartų buvo gražiais žodžiais paminėti vieni iš organizacijos steigėjų ūkininkai Stanislovas Valužis bei Algirdas Šaputis, energingoji organizacijos narė, bendruomenės „Milašaičių Sruoja“ bei moterų klubo „Plungės Guoda“ pirmininkė bei Plungės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Rūta Endrijauskienė, ilgametis organizacijos vadovas, garbės pirmininkas Alfredas Bieliauskas bei kiti organizacijos senbuviai.

„Džiaugiamės, kad pirmieji Lietuvoje melžimo robotus 2008 – aisiais įsigijo Plungės rajone ūkininkaujantys Vanda ir Edvardas Kesminai“, – kalbėjo M.Kaktys.

Beje, būtent iš Plungės rajono kilo idėja rengti jau tradiciniu tapusį „Metų ūkio“ konkursą. Plungės rajone šis konkursas vyko jau 25 kartus.

„Mes siekiame, kad šiame konkurse būtų pastebėti ne tik stambieji, bet ir vidutiniai bei smulkieji ūkiai“, – sakė M.Kaktys.

Žemės ūkio rūmų linkėjimai

Simboliška, kad su gražia sukaktimi plungiškius ūkininkus pasveikino šalies didžiausios žemdirbių savivaldos organizacijos – Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus bei vicepirmininkas žemaitis Vytautas Buivydas.

„Paminėjome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kurio gal net nebūtų buvę be tuometinių ūkininkų paramos. Jie buvo tarsi tvirti valstybės pamatai. Pirmose valstybės atkūrimo gretose žemdirbiai buvo ir prieš tris dešimtmečius“, – dėkojo atkakliesiems Žemaitijos ūkininkams A.Svitojus.

ŽŪR pirmininkas pastebėjo, kad visais laikais ūkininkai daugiausia pasiekdavo, kai buvo vieningi, kai siekė bendrų tikslų, kai neskriaudė silpnesnių savo brolių – smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų, kokių kaip tik daugiausia yra Žemaitijoje.

„Gaila, kad tokių gražių sukakčių paminėjimą šiek tiek temdo paskutinių metų įvykiai – organizacija, kuriai jūs priklausote, dėl jos vadovų ambicijų pasitraukė iš Žemės ūkio rūmų – visus šalies žemdirbius jungiančios organizacijos, tačiau mes tikime, kad ateis ta diena, kai atsinaujinusi LŪS sugrįš ir visi drauge mes būsime stipresni. Juo labiau, kad visiems mums reikia sutelkti jėgas ne tik čia, Lietuvoje, bet ir ginant savo interesus Briuselyje“, – vylėsi A.Svitojus.

ŽŪR vadovai padėkos raštus įteikė LR ūkininkų sąjungos Plungės skyriui bei jo pirmininkui Mariui Kakčiui, šios organizacijos steigėjams Algirdui Šapučiui, Stanislovui Valužiui, Rūtai Endrijauskienei.

Plungės rajono ūkininkus sveikino kartu su ŽŪR vadovais atvykęs vienas iš ūkininkų būrimosi į vieną organizaciją 1989 – aisiais iniciatorių –  paskutinis, tada dar sovietinės Lietuvos ir pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Vytautas Knašys. Jis papasakojo su kokiomis problemomis prieš tris dešimtmečius susidūrė ūkininkai ir kaip jie sunkumus įveikė.

Skyriaus vadovo prisiminimai

Šiuo metu Plungės ūkininkų sąjungos skyriui vadovaujantis M. Kaktys 1989 – aisiais buvo Gintališkės tarybinio ūkio vienas iš laikinosios komisijos vadovų.

„Šiai komisijai buvo patikėta teisingai padalyti ūkio turtą (techniką, gyvulius ir kt.) jo nariams. Manau, kad savo pareigas atlikome teisingai, nes niekas nesiskundė“, – prisimena M.Kaktys.

Nuo 1992 – ųjų jaunasis ūkininkas Marijus tapo ūkininku.

„Aš ir žmona Aniceta buvome baigę Veterinarijos akademiją, taigi ėmėmės to, ką geriausiai išmanėme – pradėjome nuo dviejų melžiamų karvių. Tiesa, tuo pat metu dar dirbau Gyvulių produktyvumo kontrolės asistentu“, – pasakojo M.Kaktys.

Šiuo metu Marijaus ir Anicetos Kakčių ūkyje yra 130 melžiamų karvių, o augalininkystė užima nedidelę ūkio dalį. Pienininkyste užsiima ir jau atskirai ūkininkaujantis sūnus Donatas, o dukra Lina, jaunoji ūkininkė augina veislines telyčias.

Beje, Kakčiai yra kooperatyvo „Pienas LT“ bei ŽŪR priklausančios Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos nariai.

X