Posėdžiavo Veislininkystės komitetas

Sausio 29 d. įvyko Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto posėdis.

Veislininkystės komiteto nariai diskutavo ir teikė konstruktyvius pasiūlymus rengiamam Gyvulių veislininkystės įstatymo projektui.

 Šis įstatymas nustatys ūkinių gyvūnų produktyvumo ir veislinės vertės nustatymo pagrindus, ūkinių gyvūnų, jų genetinės medžiagos produktų bei hibridinių veislinių kiaulių pripažinimo tinkamais veisti reikalavimus, grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių organizacijų pripažinimo bei veisimo programų tvirtinimo pagrindus, paslaugų ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje teikimo pagrindus, ūkinių gyvūnų genofondo, ūkinių gyvūnų veislių ir jų genetinės įvairovės išsaugojimo ir gerinimo pagrindus bei veislininkystės priežiūrą.

Įstatymas bus taikomas ūkinių gyvūnų – galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių veislininkystei. Kitų ūkinių gyvūnų veislininkystei šis įstatymas bus taikomas tiek, kiek jų nereguliuos specialūs kiekvienai ūkinių gyvūnų rūšiai skirti įstatymai.

Kaip informavo komiteto posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius, šis įstatymo projektas jau trečiasis, daug jo nuostatų yra perkelta iš ES reglamento. Įstatymą numatoma pateikti Vyriausybei jau kovo mėnesį.

„Žemės ūkio rūmai turi būti įrašyti įstatyme, kokias funkcijas jie turėtų atlikti – pateiksime siūlymus raštu. Tai privaloma padaryti siekiant išvengti klaidingų sprendimų veislininkystės sistemoje“ – kalbėjo Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaugas.

Komiteto narys, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas prof. dr. Artūras Stimbirys taip pat akcentavo Žemės ūkio rūmų svarbą veislininkystės sistemoje.

„Tik pačios pripažintos veislininkystės institucijos – asociacijos gali užtikrinti Selekcijos  produkcijos kokybę, didinti galvijų produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę. Reali situacija ir puiki patirtis yra pažangiose ES šalyse. To turime siekti ir mes – sukurti veislininkystės sistemą, kur svarbiausias vaidmuo turi būti numatytas asociacijoms“ – kalbėjo l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Veislininkystės komiteto siūlymai bus teikiami Žemės ūkio rūmų Tarybai, o pastarajai pritarus siūlymams – siunčiami Žemės ūkio ministerijai.

Veislininkystės komiteto narė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė dr. Rūta Šveistienė pristatė klausimą dėl ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos funkcijų perskirstymo ir turimos infrastruktūros reorganizavimo.

„Keičiant genetinių išteklių išsaugojimo programą, organizacinę struktūrą pirmiausia turi būti objektyviai įvertinta saugomų populiacijų būklė, turimos kompetencijos, pasiekti rezultatai ir numatytos priemonės, kurios užtikrintų nacionalinių genetinių išteklių bioįvairovės išsaugojimo tęstinumą. Siūlome, užtikrinti genetinių išteklių išsaugojimo programos strateginių tikslų įgyvendinimo, išsaugojimo darbų organizavimo, koordinavimo ir valdymo tęstinumą suformuotuose selekciniuose branduoliuose, palaikant valstybinius selekcinius branduolius ir įtraukiant į programą privačius augintojus, siekiant suformuoti antrinius branduolius“ – kalbėjo dr. R.Šveistienė.

Dr. R. Šveistienė pažymėjo, kad valstybinių selekcinių branduolių užtikrinimui LSMU GI turėtų būtų laikoma atkuriamų ir kritinėje būklėje esančių genetinių išteklių veislių branduoliai: 4 galvijų veislės (Lietuvos šėmi, Lietuvos baltnugariai, Senojo genotipo Lietuvos juodmargiai, Senojo genotipo Lietuvos žalieji), 2 kiaulių veislės (Senojo genotipo Lietuvos baltosios, Lietuvos vietinės), vištinės žąsys,  šiurkščiavilnės avys, žemaitukai, vietinės ožkos. Genofondinių veislių žirgų branduoliai palaikomi UAB „Lietuvos žirgyne“, išlaikant privalomą genealoginę struktūrą.