Pranckietis traukiasi iš pareigų? Sausio 19 d. KRK pirmininkas pabėgo iš posėdžio nebaigęs svarstyti kaimui ir žemės ūkiui vieną svarbiausių klausimų

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) sausio 19 d. svarstė keletą klausimų, tačiau svarbiausias kaimui ir žemės ūkio perspektyvai klausimas – liko paraštėse…

Daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimas. ŽŪM informavo apie veiksmus, kurių imamasi tiek norint išvengti ES sankcijų Lietuvai dėl pievų referencinių dydžių sumažėjimo, tiek ir siekiant raminti įsiaudrinusią žemdirbių bendruomenę. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tikimasi, kad konsultuojantis su Europos Komisija per vasario mėnesį galimai pavyks sutarti dėl reglamentinių nuostatų interpretavimo, kad mišku apsodinta žemė būtų užskaitoma kaip tinkama pastanga. Taip dabartinė pievų plotų sumažėjimo problema reikšmingai sumažėtų, tačiau ji vis tiek neišnyks, pievų atkūrimo prievolė išlieka. Dabar referenciniai yra 2015 metai, o nuo 2023 metų pievų plotus reikės atkurti pagal 2018 metų situaciją – tuomet buvo deklaruojami dar didesni daugiamečių pievų plotai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus kvietė mąstyti apie esmę: pievos reikalingos, nes taip liepia ES reglamentas ar mums patiems jų reikia. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) lyderis Vytautas Buivydas svarstė, kad reikėtų identifikuoti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, kurioje daugeliu atvejų auga daugiametės pievos, suteikti galimybę šia žeme naudotis besiribojančių sklypų ūkininkams. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ direktorius Jonas Kuzminskas priminė savivaldybių žemės ūkio specialistų potencialą – ŽŪM po konsultacijų su EK turėtų operatyviai surengti jiems seminarą, kad šie arčiausiai ūkininkų esantys žmonės žinotų, kaip jiems patarti deklaravimo metu, kad būtų išvengta sankcijų.

Klausimo parlamentinė kontrolė bus tęsiama, juolab kad ŽŪM jau parengė ir netrukus paskelbs patobulintų deklaravimo taisyklių projektą.

Dėl apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Klausimas jau buvo nagrinėtas sausio 14 d. posėdyje – pripažinta, kad didžioji dalis tokios žemės galėtų būti paskirta miškingumui didinti. Dabar situacijos vaizdas buvo išplėstas. Valstybinės miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė pateikė informaciją apie urėdijos medelynų pajėgumus. Kasmet jie išaugina apie 50 mln. sodmenų, dalis jų būdavo eksportuojama. Investavus į medelynų plėtrą, jie papildomai išaugins apie 13 mln. sodmenų, pajėgumų visiškai pakaks ne tik valstybiniams, bet ir privatiems miškams veisti.

Dėl apleistų žemių KRK priėmė protokolinį nutarimą. ŽŪM pavesta atlikti valstybinės žemės naudojimo analizę, kuri yra būtina tolimesnei žemės politikos strategijai. Kita užduotis ministerijai – parengti ir pateikti komitetui Lietuvos agromiškininkystės koncepciją.

Dėl žemės ūkyje naudojamų gazolių kvotų „lubų“. Siekdama mažinti emisijas iš transporto sektoriaus Seimui jau pateiktas Akcizų įstatymo projektas, numatantis siaurinti lengvatas iškastiniam kurui ar jų atsisakyti. Dalį naštos siūloma prisiimti ir žemės ūkiui – didžiausiems ūkiams pradėti taikyti žaliojo gazolio ribojimą: nuo 2024 metų subjektui nustatyti 100 tūkst. l kvotą (ji paliestų 0,2 proc. visų ūkių), nuo 2025 metų – 50 tūkst. l „lubas“ (Aplinkos ministerijos vertinimu, ši riba būtų aktuali 0,6 proc. ūkių).

ŽŪM siūlo lengvatinio dyzelino ribojimą atidėti iki 2026 metų (100 tūkst. l) ir iki 2029 metų (50 tūkst. l). Kaip pastebėjo žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, tema kaitina žemdirbių visuomenę, padėtį komplikuoja energijos ir kitų gamybos sąnaudų brangimas. Yra pareiškėjų, kurie pasinaudojo investicine parama, įsipareigojimai ir galimybės neleidžia atnaujinti technologijų. Galiausiai dabar ir nėra alternatyvų, kurios leistų sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Tokia alternatyvi žemės ūkio technika dar tik kuriama.

Išklausęs visus „už“ ir „prieš“ KRK nutarė palaikyti ŽŪM poziciją: žemės ūkio gazolių kvotas pradėti skaičiuoti nuo 2026 ir 2029 metų.

Tam pritarė ir LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas J. Kuzminskas. Jis priminė, kad ES aplinkosaugos reikalavimai vieni didžiausių, ūkininkų perkami traktoriai atitinka griežčiausius standartus, į kainą įkalkuliuoti priedai už tai, kad varikliai artėja prie nulinės emisijos. Pirkdami akcizo tarifu apmokestintus degalus ūkininkai už tą patį moka antrąkart. „Negalima didinti maisto auginimo savikainos“, – sakė žemdirbių atstovas primindamas, kad turime konkuruoti ne tik su ES šalių augintojais, bet ir su globaliu pasauliu, produkcija šalių, kuriose netaikomi tokie akcizai, savikainos nedidina trąšų ar energijos kainos.

Dėl sausio 5 dienos protokolinio nutarimo. KRK posėdžio metu Žemės ūkio rūmų atstovai ne kartą teiravosi, ar bus nagrinėjami ŽŪR narių pateikti raštai dėl KRK sausio 5 dienos sprendimo, kuriuo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane ministerijai buvo pasiūlyta atsisakyti pagrindinės tiesioginių išmokų dalies žemutinės ribos vienam subjektui, pasitenkinti tik viršutine 100 tūkst. Eur tiesioginių išmokų riba. Su socialiniais partneriais ŽŪM buvo sutarta sumą, viršijančią 60 tūkst. Eur, riboti 85 proc., o Seimo komitetas į tai neatsižvelgė. Aštuonios ŽŪR priklausančios organizacijos kreipėsi į KRK su prašymu naujai svarstyti išmokų ribojimo klausimą.

Parlamentaras Andrius Vyšniauskas siūlė pripažinti: „Situacija rodo, kad klausimas yra neišdiskutuotas su socialiniais partneriais, nebuvom tinkamai pasirengę, nesuderinę su socialiniais partneriais – situacija labai nemaloni“.

Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, kuriam nei sausio 14, nei sausio 19 d. vykstančiuose Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, šokiruotas tokiu KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio elgesiu ir ignoruojančiu požiūriu  į daugumos šalies kaimo gyventojų ir žemdirbių išrinktų atstovų nuomonę.

„Sausio 19 d. įvykęs KRK posėdis, tik dar kartą patvirtino, kad V.Pranckietis nesugeba, ar nenori  atstovauti kaimo gyventojams ir žemdirbiams. Sunku suvokti, kaip profesoriaus pedagoginį laipsnį turintis žmogus nesupranta, kas šiandien yra ypač svarbu visam šalies žemės ūkiui ir kaimui. Kyla klausimas – kam atstovauja V.Pranckietis? Viešai V.Pranckietis transliuoja, kad kaimo gyventojai ir ūkininkai nesugeba pagaminti konkurencingos ir kokybiškos produkcijos, nes jam vis dar sapnuojasi platūs kolūkio laukai. KRK pirmininkas posėdžiuose tradiciškai ignoruoja kaimo žmonių deleguotus atstovus, todėl tikėtina, jog V.Pranckietis atstovauja labai ribotų ir siauro rato asmenų  interesams. Šį kartą šeimos ūkininkai nepasiduos ir nenusileis iki šiol Lietuvoje vykdytai žemės ūkio politikai, kuri žlugdė ne tik moraliai, bet prisidėjo prie kaimo naikinimo ir išnaikino apie 40 proc. smulkių ir vidutinių ūkių. Gal ilgai laukti neteks ir V.Pranckietis garbingai pasitrauks iš KRK posto, lygiai taip, kaip sausio 19 d. nebaigęs pirmininkauti KRK posėdžiui pabėgo neaišku kur ir kokiais tikslais vedamas“, – sako LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis.