Jaunimas

Prasminga ir turininga jaunųjų ūkininkaičių stovykla

608Peržiūrų

Palydėdami vasarą Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos nariai su mokytojomis išsiruošė į trijų dienų turistinę stovyklą „Gamtos dėlionė“. Stovykloje dalyvavo net penkių mokyklų šešių būrelių stovyklautojai – trisdešimt jaunųjų ūkininkaičių.

Stovyklą finansavo Rokiškio rajono savivaldybės administracija, pagal Žemės ūkio skyriaus kaimo programą „Jaunųjų ūkininkų būrelių mokyklose veiklai skatinti“ ir tėveliai.

Stovykla skirta moksleiviams, dalyvaujantiems mokyklų jaunųjų ūkininkų būrelių veikloje. Stovyklos pažintinėmis, patirtinėmis, kūrybinėmis ir poilsinėmis veiklomis siekiama plėsti bei gilinti dalyvių žinias apie gimtosios šalies gamtinės aplinkos panašumus, išryškinti aplankytų regionų skirtumus bei suvokti jų įtaką su žemės ūkiu susietiems verslams, plėtoti kūrybiškumo, verslumo ir kritinio mąstymo gebėjimus, gamtoje egzistuojančių ryšių bei žmogaus darbštumu ir kūrybiškumu pasiektų rezultatų  pavyzdžiu mokiniams formuoti nuostatas ateityje kurti atsakingą ir gamtą tausojantį tvarų verslą.

Tolimos kelionės metu pro patogaus autobuso langą mokiniai gėrėjosi Aukštaitijos lygumomis, Žemaitijos kalvotomis vietovėmis, upių slėniais, atkreipė dėmesį į skirtingus miškų plotus. Pakeliui, Kėdainių rajone, Bublių kaime, aplankė ūkininkų Rimanto ir Deimantės Žebarauskų ūkį.

„Ūkininkai aprodė šeimos ūkį, papasakojo jo kūrimo istoriją, taikomas inovacijas.   Kelią, kurį nurieda bulvės, kol iš laukų patenka į parduotuvių lentynas, parodė vedžiodamas po ūkio modernius statinius ir išsamiai atsakė į vaikų užduodamus klausimus – kaip užaugina ankstyvąsias bulves birželio mėnesiui, kiek ir kokių veislių augina, kokios populiariausios,  koks jų kelias į prekybos centrus. Kadangi bulviakasis jau buvo pradėtas, todėl jaunuosius ūkininkaičius keliais reisais suvežiojo  į ūkio laukus apžiūrėti, kaip įspūdingos technikos pagalba nuimamas derlius. Ten pat aplankėme pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės kovų, vykusių 1919 m. tose apylinkėse,  aukos  Povilo Lukšio žuvimo vietą. Ūkininkas Rimantas, kaip aistringas medžiotojas, vaikams parodė trofėjinių ragų kolekciją. Ūkininkai pavaišino savo užaugintomis ir itin paklausiomis užsienyje virtomis mažomis bulvytėmis su kefyru. Gardžiai pasmaguriavę toliau leidomės kelionėn link Klaipėdos“, – pasakoja Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Jaunųjų ūkininkų būrelio vadovė V. Gudonienė.

Pasiekę Klaipėdą vaikai pasivaikščiojo senamiesčio gatvėmis, aplankė uosto prieigas. Vaikus labiausiai sudomino dviejų vyrų tebesukamas tiltas, nustatytu grafiku leidžiantis praplaukti laiveliams. Persikėlus keltu į Neringą ir pasiekus Nidą, visi stovyklautojai po ilgos kelionės patogiai įsikūrė pačiame miestelio centre, poilsio namuose „Zunda“.

Po kelionės šiek tiek atsipūtę jaunieji ūkininkaičiai išsiruošė ant Parnidžio kopos. Gamtos vaizdų po kojomis  ir horizonte pakerėti, kai kurie žygeiviai nelengvai pajėgė sutramdyti kilusį norą kopti rizikingomis kopomis. Draudžiantieji ženklai aplink padėjo išsiaiškinti lankymosi kopose tvarką. Baimindamiesi sinoptikų žadėto lietaus, netrukus stovyklautojai nuskubėjo pasisveikinti su vakarėjančia jūra. Pakeliui gėrėjosi prie gamtovaizdžio derančiomis skulptūromis, o vienai grupelei pasisekė sutikti smuikininką, kopose griežiantį smuiku sau ir stulbinančio grožio gamtai.

„Išaušus saulėtam, ramiam rytui drauge su gidu leidomės po Kuršių nerijos nacionalinį parką. Apžiūrėjome mus nustebinusią skruzdžių gyvenimo ekspoziciją – 2020 metai Kuršių nerijoje paskelbti  skruzdžių metais. Kadangi atėjome vedini kilnaus tikslo – prisidėti prie unikalios Neringos gamtos puoselėjimo, netrukus patraukėme marių pakrante tolyn, rinkdami šiukšles. Šio žygio metu turėjome progą iš pakankamai arti stebėti nenutrūkstamą paukščių migraciją. Pasiekę tikslą, paskui Kuršių nerijos nacionalinio parko kopų sargę Barborą pakilome į kopas. Gavome užduotį išrauti mažas metines pušeles, Muilinę guboją ir skinti erškėtuogių uogas. Specialistė pasakojo, kad šie kažkada saugomi augalai sukelia nemažai rūpesčių Kuršių nerijoje. Tai reiškia, kad užima vietinių augalų rūšių erdves, jas išstumia ir vietinės rūšys nyksta. Gavus leidimą vaikščioti kopomis, minant miško takais ir marių pakrante, kilo nemažai kūrybinių idėjų. Kiekvienas būrelis turėjo puikią progą realizuoti savo sumanymus Baltijos jūros pakrantėje. Mūsų būrelio kūryboje atsispindėjo stovyklos pavadinimas „Gamtos dėlionė“. Kūrybos priemonės buvo smėlis, akmenukai, plunksnelės, šakelės – visa tai, ką padovanojo Neringos gamta.  Pasidžiaugėme vieni kitų darbeliais ir padėkojome motinai gamtai, bangų muzikai  už pažadintą kūrybinį įkvėpimą. Pastaroji veikla derėjo su smagiomis maudynėmis jūroje, nes saulutė kaitriai šildė. Jūros vanduo buvo nešaltas, tačiau toli niekas nebrido, nes jūra smarkiai bangavo“, – pasakoja Pandėlio gimnazijos jaunųjų ūkininkų būrelio vadovė I. Putkienė.

Lydimi gido Evaldo stovyklautojai išsiruošė į turiningą ir įdomią ekskursiją po Nidos miestelį, kuris papasakojo apie Nidos kaimelio „migracijos“ priežastis, kuršių laivų vėtrungių paskirtį, gintaro muziejų, jo įkūrėjus, gintaro trumpą istoriją, krikštą, Tomo Mano namelio istoriją ir atsakė į vaikų klausimus. Nidos prieplaukoje laivo  „Austėja“ kapitonas Romas stovyklos dalyvius ne tik paplukdė, bet ir papasakojo apie Nidos žvejų gyvenimą, pakrančių formavimąsi, marių šiandieną, Didžiosios kopos sąsajas su Prancūzija. Jaunieji ūkininkai sužinojo, kad anksčiau žmonės, siekdami išlaikyti karvytes, jas per marias plukdydavo į kitą, derlingesnį krantą, o iš ten į neriją plukdydavo šieną.

„Vaikai, po plaukimo laivu buvo kupini įspūdžių: pamatė Nidos švyturį, saulės laikrodžio smailę, Parnidžio kopą, o kapitono pasakojimai tiesiog sužavėjo.  Kopose matėme briedžio, kuris per kopas buvo atėjęs prie marių atsigerti, pėdsakus. Priartėjome prie Lietuvos pasieniečių patrulinio laivo. Iš toli matėme ir Rusijos pasieniečių laivą. Kapitonas norintiems leido laivą ir pavairuoti! Įspūdžiai nepakartojami!”, – įspūdžiais dalinasi Panemunėlio jaunųjų ūkininkų būrelio vadovė B. Driskuvienė.

„Prieš išvykstant iš Nidos dar pasivaikščiojome pamariu, aplankėme sėdinčio Beno skulptūrą, sustojome prie krūmuose pasislėpusių Mirusių kopų. Dėl ypatingos žolės, kuri želia ant šių kopų, jos dar vadinamos Pilkosiomis kopomis. Užlipus iki  pažintinio tako pabaigos, nuo kopų atsivėrė nuostabi Kuršių nerijos panorama. Vienoje pusėje tyvuliavo Kuršių marios, o kitoje – Baltijos jūra. Sukiojome galvas žvelgdami į tolį pro žiūronus, grožėjomės kalvomis, fotografavomės. Negalėjome atplėšti akių nuo kopų, primenančių per televiziją matytus Afrikos, galbūt paties Egipto vaizdus. Po tokių įspūdžių dar labiau ėmėme mylėti ir branginti savo gimtinę. Visi vieningai susitarėme pagal savo jėgas prisidėti prie jos unikalumo ir grožio puoselėjimo“, – pasakoja Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pradinių klasių mokinių būrelio vadovė R. Vaitiekauskienė.

Apie kitą įspūdingą sustojimą savo ir vaikų įspūdžiais dalinasi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos Jaunųjų ūkininkų būrelio vadovė A.Vilkauskienė:  „Juodkrantėje stebėjome kormoranų kolonijos nusiaubtą sengirės dalį. Jų šlapimo rūgšties, kurios tvaiką užuodėme vos išlipę iš autobuso, išdegintų medžių viršūnėse matėme didelius šių paukščių susuktus lizdus, o augalija toje vietoje sunaikinta.  Deja, kolonijoje tuo metu neteko matyti nei vieno šio paukščio, tačiau džiaugėmės vieną pastebėję anksčiau, kai plaukėme laivu Nidos pakrante. Įgiję patyriminį invazinių mūsų krašte gyvūnijos ir augalijos rūšių padarinių suvokimą, aplankėme Kretingos žiemos sodą. Čia pamatėme kitokį „atvykėlių“ prisitaikymo pavyzdį: dirbtinai sukurtoje palankioje jiems aplinkoje tolimų kraštų gausybė lepių augalų žmonių rūpestingos priežiūros dėka vešėte vešėjo. Neįsivaizdavome, kad po stogu gali augti tokie egzotiniai augalai. Ypač nustebino milžiniškas fikusas, kuriam jau net patrumpinta viršūnė, nes nebetelpa po kupolu. Iš viršaus stebėjome baseinėliuose plaukiojančias dekoratyvines žuvis, vėžliukus. Gaila, kad lankytojų neleidžia prie baseinėlių iš arčiau pamatyti gyvūnų. Sužavėjo nematytų formų ir spalvų žiedų gausybė. Be to, ten buvo labai šilta ir drėgna.  Būtų labai įdomu sodą pamatyti žiemą, kai už lango sniegas ir šaltis, o viduje toks žalias ir gyvas grožis”.

„Už turiningą, įdomią ir vaikams labai naudingą ugdomąją išvyką esame dėkingi mus konsultavusiai ir nuolat nuotoliniu būdu kuravusiai Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorei Rokiškio rajone Linai Meilutei – Datkūnienei, mokyklų mokytojoms, kelionės gidui ir vairuotojui. Kupini įspūdžių, bendraminčių tarpe susiradę naujų draugų, išsiskirstėme tikėdamiesi per rudens atostogas susitikti Rokiškio rajono savivaldybės organizuojamame 2020 m. konkurse „Dėl vaikų ir jaunimo socializacijos programų finansavimo“, pagal Žemės ūkio skyriaus kaimo programos „Jaunųjų ūkininkų būrelių mokyklose veiklai skatinti“ turistinėje stovykloje „Inovatyvi perspektyva“, – sako Rita Vaitiekauskienė, Rokiškio rajono jaunųjų ūkininkų asociacijos pirmininkė.

 

 

 

 

X