ŽUR Naujienos

Projektas paskatins inovatyvią žemdirbystės technologiją ir prisidės prie tvaraus ūkininkavimo

 

Pastaruoju metu žemės ūkio sektoriaus plėtra ir konkurencinis pranašumas jau neįsivaizduojamas be naujų technologijų diegimo ir naudojimo. Lietuvoje pastebimas didėjantis susidomėjimas supaprastintu žemės dirbimu.

Atliepiant žemdirbių poreikiams, Žemės ūkio rūmai inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose.

Įgyvendinant projektą 10 – yje šalies ūkių bus įrengti ir vykdomi bandymai, pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką, o informacija apie pasiektus rezultatus ir pokyčius bus ne tik diskutuojama ūkininkų grupių susitikimuose, bet ir dalinamasi lauko dienų ir seminarų metu.

„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus planuojama įrengti parodomuosius bandymus ūkiuose, siekiant pademonstruoti įnovatyvią tiesioginę sėją į ražienas, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai bus įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Bandymus atliksime su Lietuvoje auginamomis kultūromis – žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Sieksime optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginus su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, galėsime nustatyti laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus, kurie prisidės ir prie draugiškų aplinkai sprendimų įgyvendinimo“, – pažymi projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė – praktikė dr. Laura Masilionytė.

Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, įtakojantys žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet neša ekonominius nuostolius žemdirbiams. Žemės ūkio veiklai tinkami dirbami žemės plotai taip pat yra riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą – išauginant didžiausius derlius. Projekto  pagalba bus bandoma tiesioginės sėjos technologija, optimizuojanti laiko bei energetinių išteklių sąnaudas, kas prisidės ir prie aplinkos tausojimo ir prie bioįvairovės didinimo, o taip pat sumažins gamybos kaštus, nemažinant pagrindinių kultūrų derlingumo. Dar prieš tris dešimtmečius, neariamųjų technologijų iniciatorės buvo JAV, Lotynų Amerikos šalys, Australija. Vis dažniau dirvą, aplinką ir energiją tausojančias technologijas taiko Europos ir Azijos šalių ūkininkai. Ne išimtis ir Rytų Europos valstybės, tarp jų, ir Lietuva.

Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę. Lietuvos statistikos departamento atliktas Žemės ūkio struktūros tyrimas parodė, kad 2016 m. Lietuvoje labiausiai paplitęs buvo įprastinis žemės dirbimo būdas – gilaus arimo plūgu, nes tokiu būdu buvo įdirbta 88,5 proc. ariamosios žemės. Rečiau naudojami buvo tausojamasis žemės dirbimo būdas – 10,2 proc., ir be įdirbimo – tiesioginės sėjos – tik 1,3 proc. Nors matomas teigiamas reiškinys, kad didėjant ūkio dydžiui, didėjo tausojamojo ir be įdirbimo žemės dirbimo būdų naudojimas, tačiau šioje srityje išliko daug problemų. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.

Be to, svarbu tobulinti ir ūkininkų žinias bei kompetencijas, dalintis patirtimis, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso komunikatą, kurį EK patvirtino gruodžio 11 d. Šis komunikatas nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas.

 

 

X