Naujienos

Rengiama žemės ūkio ir kaimo plėtros Baltoji knyga

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) idėja materializuojasi – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) pradėjo rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros viziją, kuri pavadinta Baltąja knyga.

Ta proga LAEI mokslininkai liepos 24 d. Žemės ūkio rūmuose susitiko su kai kuriais ŽŪR priklausančių žemdirbių organizacijų ir kitų, kaimo interesams atstovaujančių organizacijų atstovais. Tai buvo tik pirmasis susitikimas, jų bus daugiau. LAEI laukia didelis darbas rengiant šį visiems šalies žemdirbiams, ir ne tik jiems, svarbų dokumentą, kurį planuojama parengti iki šių metų rugsėjo mėnesio.

Žemės ūkio vizijos kūrimo pradžia

Priminsime, kad 2017 – ųjų pabaigoje  Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje buvo pritarta Lietuvos regioninės politikos Baltajai knygai, kurioje bandyta numatyti valstybės regioninę plėtrą nuo 2017 m. iki 2030 m.  Šios Baltosios knygos rengėjai, pavyzdžiui, paskelbė iššūkį, kad iki 2020 – ųjų  vienam šalies gyventojui tenkančios materialinės investicijos turėtų pasiekti 1200 EUR (2016 m.  Alytaus apskrityje jos tesiekė 859, o Vilniuje – 2824 EUR). Taigi regioninės plėtros kryptis yra aiški. Kitaip yra kalbant apie žemės ūkio plėtrą. Pasak ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, ūkininkai pasigenda žemės ūkio plėtros strategijos.

„Planuojant kiekvieno konkretaus ūkio plėtrą labai svarbu žinoti, kokius uždavinius sau kelia valstybė. O tokios strategijos pastaraisiais metais labai trūko. Vienais metais Vyriausybė skelbė prioritetą augalininkystei, kitais – gyvulininkystei ir t.t.  Tokia žemės ūkio vystymo politika ūkininkams negalėjo patikti. Todėl ŽŪR paragino Žemės ūkio ministeriją kurti Lietuvos žemės ūkio viziją bei strategiją ir džiaugiamės, kad reikalai pajudėjo. Ši vizija pavadinta Baltąja knyga ir LAEI įpareigotas šį dokumentą kuo skubiau parengti“, – sakė A.Svitojus.

Baltoji knyga, kaip strateginis dokumentas

ŽŪR surengtoje diskusijoje dalyvavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai bei mokslininkai iš Aleksandro Stulginskio universiteto ir LAEI.

Kokius taikinius mato LAEI, rengdamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros Baltąją knygą?

„Ši knyga bus kaip papildomas strateginis dokumentas, kuriame bus formuojama žemės ūkio politikos vizija, iššūkiai. Juo remiantis vėliau bus rengiami visi veiksmai jau po 2020 – ųjų“, – sakė  LAEI direktorė Rasa Melnikienė.

Kita vertus, ši Baltoji knyga bus parengta remiantis ne išsamia viso sektoriaus analize, bet strateginėmis įžvalgomis.

„Ekspertai pasiūlė tam tikrus prioritetus, bet reikia įsitikinti, kad būtent tie prioritetai yra naudingi visuomenei. Todėl ŽŪR surengėme pirmąją sesiją. Diskusiją plėsime“, – sakė R.Melnikienė.

Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių žemės ūkio ateitis labai priklauso nuo Briuselyje nustatomų krypčių. Taigi ar rašant Baltąją knygą galima nukrypti nuo kaip tik šiuo metu kuriamos ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2020 – 2027 m?

„Kodėl kilo poreikis rengti Baltąją knygą? Todėl, kad visuomenė ne visais atvejais pritaria iki šiol rengtai žemės ūkio politikai. Lūkesčiai buvo kitokie. Supratu žmones, kurie klausia – o kur yra žemės ūkio plėtros strategija? Ir aiškėja, kad ES skirtas lėšas žemės ūkiui iki šiol Lietuva skirstė ne tik dėl Briuselio keltų reikalavimų. Buvo daug prieštaravimų. Pavyzdžiui, jeigu numatai remti tik konkurencingus ūkius, tai ką daryti kitiems, kurie mažiau konkurencingi? Jau žinome – jie emigravo ir emigruoja. Tačiau problema kyla ir konkurencingiems ūkiams, nes jie vidaus rinkoje praranda vartotojus. Taigi paramos sistemą reikia keisti“, – sakė R.Melnikienė.

Baltąją knygą planuojama parengti jau rugsėjo mėn.

Beje, LAEI jau turi patirties rengti tokio pobūdžio dokumentus. Pavyzdžiui, LAEI 2010 m. parengė Žaliąją knygą „Lietuvos kaimo ateitis“.

Deja, R.Melnikienė pripažįsta, kad šalies žemės ūkis buvo vystomas nepaisant Žaliojoje knygoje pateiktų argumentų ir pasiūlymų.

„Esu įsitikinusi, kad dabar Lietuvos kaimas būtų kitoks. Viliuosi, kad šį kartą bus kitaip“, – sakė R.Melnikienė.

X