ŽUR Naujienos

Ryšių su Lenkija perspektyvos

LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir kaimyninės Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Jan Krzystof Ardanowski aptarė bendradarbiavimo galimybes bei problemas, kurios dėl koronaviruso pandemijos kyla abiejų šalių žemdirbiams ir diskutavo, kaip jas abi kaimyninės šalys galėtų spręsti.

Vienas iš šio pokalbio rezultatų – idėja, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, nuolat rengti virtualius pasitarimus, kuriuose galėtų dalyvauti Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų vadovai bei Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovai. Ar tai įvyks? Lietuvos ŽŪR tam yra pasirengę.     

 

Kaip svarbus toks betarpiškas bendravimas, išvengiant vertėjų?

Labai svarbus. Tai ne pirmasis mano pokalbis su ministru. Abu galime bendrauti angliškai, tačiau aš moku ir lenkų kalbą, todėl jokių problemų nekyla. Per vertėją būtų sunku bendrauti kalbantis akis į akį, o telefonu toks pokalbis būtų beveik neįmanomas. Manau, šiais laikais tokio pobūdžio problemų jau neturėtų kilti, kalbų žinojimas tiek žemdirbių organizacijų vadovams, o juo labiau valstybės institucijų vadovams turėtų būti privalomas.

 

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras karjerą pradėjo nuo ūkininkavimo?

Taip, jis akcentuoja, kad apie žemės ūkį žino ne iš knygų. Jis turėjo mišrų ūkį, be to, vadovavo Lenkijos žemės ūkio rūmams. Beje, jis  prisimena pokalbius su Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku prof. Antanu Stancevičium. Ne kartą J.K.Ardanowski lankėsi ir Lietuvoje, todėl puikiai žino apie mūsų šalies žemės ūkio niuansus. Susidariau įspūdį, kad tai ne tik išsilavinęs žemės ūkio srities profesionalas, bet ir žmogus, kuriam svetimos intrigos. Jis puikiai supranta, kaip svarbu Lenkijai ir Lietuvai palaikyti glaudžius ryšius ir tai daryti ne tik abiejų šalių prezidentams bei premjerams, bet ir visoms abiejų šalių struktūroms.

Kokius klausimus aptarėte? Tikriausiai neišvengėte pandemijos sukeltų problemų?

Aptarėme klausimus, susijusius su sienos tarp abiejų valstybių kirtimu. Pandemija negali sustabdyti ekonominių ryšių. Žmonių judėjimas apribotas, tačiau vyksta prekyba, be to, paaiškėjo, kad abiejose šalyse yra ūkininkų, turinčių dirbamos žemės abiejose šalyse. Kaip jiems elgtis, kai abiejose valstybėse paskelbtas karantinas? Beje, pirmiausia tokio pobūdžio klausimų sulaukiau iš Lenkijos žemės ūkio rūmų vadovų.

 

Kokia išeitis?

Tokius sprendimus gali priimti tik abiejų valstybių Vyriausybės, tačiau tiek Lenkijos, tiek Lietuvos Žemės ūkio rūmai, galime prisidėti, teikdami pasiūlymus, aptardami galimybes. Šiuo atveju taip ir elgėmės. Su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru aptarėme kelis variantus. Vienas iš jų – turintiems dirbamos žemės abiejose valstybėse ūkininkams suteikti galimybę dirbti karantino sąlygomis. Iš pradžių toks ūkininkas pirmiausia atliktų darbus piečiau esančioje Lenkijoje, o po to – važiuotų į Lietuvą ir dvi savaites, laikydamasis karantino reikalavimų, čia dirbtų. Tokios galimybės būtų suteiktos tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ūkininkams. Ilgai delsti negalima.

 

Sienos kontrolė kelia problemų Lietuvos pieno gamintojams, kurie dalį pieno tiekia Lenkijos kooperatinėms pieno perdirbimo įmonėms. Tai labai svarbu dabar, kai pieno supirkėjai Lietuvoje ketina dar sumažinti pieno supirkimo kainas.

 

Aptarėme ir šį klausimą. Jeigu vieni produktai gali palaukti, tai žaliaviniam pienui turi būti teikiama pirmenybė. Lenkai neprieštarauja. Tačiau reikia tartis  – Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmų atstovai ir ragina tai turi daryti abiejų šalių žemės ūkio ministerijas. Tiesą sakant, ši problema yra svarbesnė mums.

 

Lietuvos pieno perdirbėjai per 50 proc. produkcijos eksportuodavo, o dėl pandemijos dalį rinkų prarado, taigi ir jų nuogąstavimai yra realūs.

 

Iš Lenkijos ministro išgirdau pritarimą, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva galėtų teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl ES rezervo fondų pildymo. Nors rinka bendra, tačiau vienoms ES valstybėms trūksta vienų, o kitiems – kitų produktų. Laisvos rinkos galimybės pandemijos sąlygomis yra ribotos, todėl tokie fondai būtų naudingi tiek gamintojams, tiek pirkėjams. Pavyzdžiui, Lietuva galėtų rezervo fondams parduoti pieno produktų, o pirkti kiaulieną, kurios mums trūksta. Tokį pasiūlymą galėtume pateikti EK žemės ūkio komisarui lenkui Janusz Wojciechowski.

(Apie A.Svitojaus ir J.Wojciechowski susitikimą skaitykite

https://zur.lt/lr-zur-pirmininkas-susitiko-su-naujuoju-ek-komisaru-zemes-ukiui/ )

 

Iš Lenkijos galėtume daug ko pasimokyti. Štai piktinomės, kad paskelbusi karantiną Lenkija nepraleido per sieną mūsų tautiečių. Tačiau vėliau patys pamatėme, kad kai kurie mūsų tautiečiai dėl neprognozuojamo elgesio, tikrai mūsų kaimynams galėjo kelti nerimą. Pandemijos pabaigos dar nematome. Ar lenkai jau numatė atvejus, kai, tarkime, pieno gamybos ūkio savininkas užsikrečia koronavirusu. Kaip tokiais atvejais elgtis?

 

Tai irgi buvo viena iš pokalbio su J.K.Ardanowski temų. Pasiruošti reikia dabar, o ne verstis per galvą, jeigu taip nutiktų. Lenkai apie tai svarsto ir galime iš jų pasimokyti. Jie numatė tvarką, kad iš ūkio paimant pieną tarp žmonių nebūtų kontaktų, kad būtų laikomasi saugaus atstumo. Diskutuojama dėl tvarkos, kai ūkininkas yra karantine.

 

Kaip dirba Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija karantino sąlygomis, juk daug tarnautojų tikriausiai dirba nuotoliniu būdu?

Pasak J.K.Ardanowski, net 80 proc. jo vadovaujamos ministerijos tarnautojų dirba būtent nuotoliniu būdu. Tačiau Lenkijos ministerija dalijasi darbais su Lenkijos žemės ūkio rūmais. Ministras mane informavo, kiek daug funkcijų perduodama Žemės ūkio rūmams. Žinoma, ne iš karto – pasitariama, perduodama dalis darbų ir stebima, kaip Lenkijos žemės ūkio rūmams sekasi dirbti. Jeigu sekasi – tariamasi dėl kitų sričių perdavimo. Ir tai daroma geranoriškai, nes suprantama, kad tai – naudinga ir žemdirbiams, ir valstybei. Nėra jokių intrigų, jokio pigaus politikavimo.

 

Ar tai – vienkartinis pokalbis?

Kaip jau minėjau ir anksčiau su Lenkijos ministru bendraudavau, o dabar susitarėme ryšius palaikyti nuolat. Vienas iš variantų – naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis nuolat rengti virtualius pasitarimus, kuriuose galėtų dalyvauti Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų vadovai bei Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovai. Ar tai įvyks? Tokiam bendravimui Lietuvos žemės ūkio rūmai yra pasirengę.

X