„Žemės ūkio sektoriaus plėtra ir konkurencinis pranašumas jau neįsivaizduojamas be inovacijų. Nors inovacijų nauda yra akivaizdi, tačiau jų diegimas ir taikymas šalies ūkiuose turi būti vykdomas atsargiai ir pamatuotai. Žemdirbiai, planuodami investicijas privalo žinoti inovacijų patikimumą ir pirmenybę teikia patikrintoms praktikoje naujovėms, kurios bus perspektyvios ir ekonomiškai naudingos“ – sako Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis.
Plėtodami inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatindami žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus Žemės ūkio rūmai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ įgyvendina projektą „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“.
Projektas yra aktualus žemdirbiams, kurie ieško sprendimų leidžiančių kuo tiksliau ir ekonomiškiau tręšti augalus pagal jiems būtiną poreikį, pasitelkiant naujausias technologijas, kurias būtų galima taikyti visų rūšių ūkiuose, nepaisant jų dydžio ir ūkinės veiklos intensyvumo. Kad ūkininkai įsitikintų inovacijų patikimumu ir pamatytų visą procesą, buvo įrengta ir atlikta 12 gamybinių parodomųjų bandymų, kurių metu ir buvo pademonstruoti integruotos precizinės augalininkystės technologijos prototipai realiomis sąlygomis. Bandymai buvo įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės ūkiuose: palankiuose ir mažiau palankiuose ūkininkauti Lietuvos regionuose. Bandymai buvo atlikti su pagrindinėmis kultūromis, auginamomis Lietuvoje – žieminiais ir vasariniais rapsais, žieminiais ir vasariniais kviečiais, vasariniais miežiais bei žieminiais kvietrugiais.
Ūkininkai, norintys apžiūrėti gamybinius bandymų laukus, susipažinti su atliekamais tyrimais bei gautais tarpiniais rezultatais aktyviai dalyvavo organizuotuose seminaruose ir lauko dienose, kurios vyko visose 10 šalies apskričių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Alytaus. Bendras renginiuose dalyvavusių ūkininkų skaičius – per 300, kas rodo, kad žemdirbiai domisi inovacijomis ir jų pritaikomumu savo ūkyje siekiant konkurencingumo.
Projekto metu išbandyta inovatyvi augalininkystės sistema, paremta aerodistanciniais – spektrometriniais metodais, apimančiais pasėlių monitoringą, nuotolinių ir laboratorinių tyrimų duomenų analizę bei augalų – diagnostinio-agrocheminio modelio parengimą. Šiuo metu intensyviai apdorojami ir tikslinami bandymų metu gauti duomenys. Gaunami rezultatai yra džiuginantys. Naudojama įranga geba atpažinti cheminius elementus (azotą, fosforą, kalį, borą, manganą, geležį, cinką, varį ir kt.) augalo atvaizde.
Nuotraukoje matote droną, kuris neša spektroskopinę kamerą.