Gyvulininkystė

Seimas nepritarė Pieno įstatymo svarstymui skubos tvarka

224Peržiūrų

Birželio 23 d. Seimo posėdyje įvyko balsavimas dėl Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIIIP-5004) svarstymo skubos tvarka.

Deja sprendimas nebuvo priimtas, nes balsavimo rezultatai buvo: už 30, prieš 11, susilaikė 19.

Žemės ūkio ministerija įstatymo pataisas yra pateikusi Vyriausybei, tačiau nesulaukus ministrų kabineto išvadų, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Seimui pasiūlė svarstyti įstatymą Seime skubos tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT) dar š. m. vasario 6 d. paskelbė nutarimą dėl Pieno įstatymo trūkumų. Nustatyto teisinio reguliavimo spragoms, neapibrėžtumui pašalinti ir šio teisinio reguliavimo vidinei darnai užtikrinti KT nutarimo įsigaliojimą atidėjo, – oficialiai nutarimas bus skelbiamas liepos 1 d.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymi, kad Pieno įstatymas reikalingas. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Renata Vilimienė pabrėžia, kad gyventi ir užsiimti pieno gamyba Lietuvoje turi teisę ir vidutiniai, ir smulkieji pieno gamintojai.

J. Kuzminsko nuomone, kai kurie stambieji pieno gamintojai jau praregėjo, tačiau yra ir tokių, kurie tikisi, kad smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai jiems tik trukdo susitarti su pieno perdirbėjais. O šie ir kursto tokias nuotaikas. „Pieno perdirbėjai tiesiai šviesiai nesako, tačiau šioje srityje susigaudantys supranta, kad jie norėtų išsaugoti dabartinį chaosą, – priedų prie pieno supirkimo kainos nustatymo tvarką, o iš tikrųjų – netvarką. Nėra konkrečios tvarkos ar taisyklių, tai kaip nori perdirbėjai, taip tuos priedus ir skiria. Ir tą naudoja norėdami supriešinti pieno gamintojus. Taigi, galioja žinomas dėsnis – „Skaldyk ir valdyk“. Pieno gamintojai pasakoja sulaukiantys pieno perdirbėjų pasiūlymo: jeigu pasitrauksi iš kooperatyvo ir tieksi pieną jiems, gausi 4 ct/kg priedą, o jeigu suorganizuosi didesnę grupę tokių perbėgėlių, – gausi dar papildomą priedą. Tai – pavyzdys, kaip pasinaudojama priedų mokėjimo tvarka“, – sako J. Kuzminskas. Jo teigimu, kai oficialiai pieno supirkimo kainos skirtumai tarp stambiųjų ir vidutinių ūkių gali būti nedideli, viską gali lemti priedai. Tai paranku pieno perdirbėjams, siekiantiems, kad priedų dalis būtų kuo didesnė, net – už supirkimo kainą.

Priminsime, kad Pieno supirkimo tvarką reglamentuojantis įstatymas 2015 metų birželį Seime buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, todėl prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Tačiau Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimais, priimtais 2015 metų gruodį ir 2018-ųjų gegužę, įtvirtintas superkamo pieno rinkos reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, o jų priėmimo tvarkos atitiktis Konstitucijai nebuvo tiriama. Lig šiol Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai galioja, tačiau įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas nėra nenuoseklus ir turi spragų. Neapibrėžtumui pašalinti reikalingas laikas, todėl nutarimas bus oficialiai paskelbtas 2020 metų liepos 1 dieną.

X